Mūsų miesto gimnazijose mokosi gausus būrys vien devintukus ir dešimtukus renkančio jaunimo. Visi jie – galbūt būsimieji verslininkai, medikai, mokytojai, inžinieriai ar kitokie aukštos kvalifikacijos specialistai. Viena jų, Deimantė Orentaitė, Žalgirių gimnazijos mokinė, neseniai nusprendė būsianti medikė. Įdomu, ar teks išvysti ją besisukiojančią vienoje miesto sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose jaunų specialistų itin trūksta?
Trūksta jaunų medikų
Kokių sveikatos specialistų trūksta Tauragei, pasiteiravau Astos Piečienės, Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovės, ir Irmanto Mockaus, Tauragės ligoninės direktoriaus.
– Poliklinikoje dirba trylika šeimos gydytojų, keletas jų – pensinio amžiaus. Vyresnieji gydytojai patys turi sveikatos problemų, tad norėtųsi kolektyvą atjauninti, – pasakojo A.Piečienė.
Ji džiaugiasi pernai gydytojų gretas įstaigoje papildžiusiais Toma Geštautaite ir Gediminu Jancevičiumi. Anot A.Piečienės, jauni specialistai nenori grįžti į provinciją, jie mieliau lieka didmiesčiuose. Be to, mūsų šalies jaunus medikus iš šalies vilioja Vokietijos ir Norvegijos sveikatos priežiūros įstaigos.
– Kviečia atlikti rezidentūrą, o po to likti dirbti. Mažuose Norvegijos miesteliuose itin trūksta šeimos gydytojų.
I.Mockus teigė, kad Tauragės ligoninei reikėtų kardiologo, chirurgų, terapeuto, akušerių-ginekologų.
Apsispręsti tenka dešimtoje klasėje
– Atliekant praktiką ligoninėje studentams tenka padirbėti įvairiuose skyriuose. Matydami darbo specifiką, būsimieji gydytojai gali išsirinkti, kas jiems patiktų, ir likti dirbti šios srities specialistu, – kalbėjo ligoninės vadovas.
Apie tai, ar kada nors savo ateitį sies su medicina, jaunas žmogus turi apsispręsti dar būdamas dešimtoje klasėje, kai tenka rinktis mokymosi kryptį. Jų yra penkios: biomedicinos, tiksliųjų, socialinių mokslų, technologijų ir humanitarinė. Deimantė Orentaitė, Žalgirių gimnazijos antrokė, rinkosi biomediciną. Ji apsisprendė būsianti medikė. Paprašiau jos papasakoti apie tai, kaip jaunas žmogus atranda save medicinoje ir apskritai gyvenime.
Mėgsta chemiją
Deimantė su malonumu „kremta“ biologiją, chemiją ir matematiką. Pasirinkusiai biomedicinos mokslų kryptį, jai nuo kitų metų jie bus dėstomi sustiprintai. Taip ji geriau pasiruoš egzaminams, geresni jų rezultatai turės reikšmės renkantis studijų kryptį, universitetą.
Gana neįprasta matyti merginą, kuriai įdomi chemija. Jai patinka „išvedinėti“ formules, tyrinėti medžiagų savybes, atlikinėti eksperimentus ir visur ieškoti paaiškinimų.
Deimantė susižavėjusi pasakoja, kaip prieš porą metų su broliu dvyniu gamino karštus ledus:
– Aš buvau atsakinga už medžiagų santykių apskaičiavimus, reikėjo išsiaiškinti, pagal kokią formulę galima sužinoti reikiamą miligramų kiekį. O brolis maišė medžiagas. Akyse stovi vaizdas, kai į karštą vandenį jis įdėjo mišinį ir įkišo pirštą, ir viskas ėmė stingti.
Tyrinėja
Ne ką mažiau ją žavi ir biologija, ypač tyrimai. Mokykloje ji pasakoja gavusi užduotį ištirti parkelio prie Martyno Mažvydo mokyklos oro užterštumą.
– Reikėjo ištirti, kokios kerpės auga mūsų parkelyje. Mokytoja Rima Lebrikienė davė kerpių paveiksliukus, aš ieškojau jų parke, fotografavau ir lyginau jas. Internete ieškojau informacijos, kokiame ore jos auga. Išsiaiškinau, kad mūsų parkelio oras užterštas.
Tyrinėja Deimantė ir savo malonumui. Neseniai ji mėgino išsiaiškinti, kokiame vandenyje pamerktos rožės laikosi ilgiausiai. Vienas merkė į tirpalą su druska, kitas – su cukrumi, citrinos rūgštimi, indų plovikliu, dėjo monetą, kitoms gėlėms kasdien keitė vandenį. Išvada tokia: ilgiausiai gėlės nenuvysta, kai į vazą su vandeniu įdedama cukraus. „Jei neturit cukraus, dėkit monetą“, – apibendrindama tyrimą patarė Deimantė.
Išsikelti tikslą
Antrosios gimnazijos klasės mokinė mokosi uoliai. Sako, labai svarbu turėti tikslą. Jos tikslas – medicinos studijos. Merginos nuomone, nieko nėra neįmanomo, tereikia žinoti, ko nori, to siekti ir tikėti, kad pasieksi. Ji pateikia pavyzdį, kaip prieš porą metų ji sužinojo apie „Maximos“ mokinių pažangumo programą „Maximalistas“. Vien devintukais ir dešimtukais besimokantiems dešimtokams „Maxima“ skiria stipendijas. Tada ji buvo aštuntokė, tačiau prisiekė sau dešimtoje klasėje gausianti tą stipendiją. Ir pasiekė, ko norėjo – jos pažymiai buvo puikūs, dabar ji kas mėnesį gauna po penkiasdešimt litų vertės stipendiją apsipirkti prekybos centre.
Gero mokymosi sėkmės paslaptis – užsispyrimas ir tinkamas laiko paskirstymas. Mergina visos savaitės namų darbus paruošia šeštadienį, o darbo dienomis atlieka tuos, kuriuos užduoda kitai dienai.
– Tarkim, pamokose buvo sunkesnė tema, tada namų darbus ruošiu grįžusi iškart – kad nepamirščiau. Jei ko nors nesuprantu, kitą dieną ateinu pas mokytoją pasikonsultuoti, – sako ji.
Jaučia laiko vertę
Šeštadienį paruoštos pamokos leidžia merginai kasdien imtis mėgstamos veiklos. Jos darbo diena įtempta. Keista, tačiau būtent toks gyvenimo tempas, kai „po pamokų grįžusi griebi už sumuštinio ir leki į kokį būrelį“, Deimantę tenkina. Ir ji vardija, kodėl vaikui nuo mažens būtina lankyti daug būrelių.
– Negaliu pakęsti, kai bendraamžiai dejuoja nespėjantys. Tada prisimenu, kaip nuo vaikystės aš „bėgdavau“. Prieš dvejus metus baigiau Muzikos mokyklą, prieš metus – dailės klases, gavau pažymėjimus. Dabar lankau Muzikos mokyklos akordeonininkų ansamblį, „Zumbos“ užsiėmimus, šoku grupėje „If I chill“. Tai neleidžia aptingti, tapau lankstesnė, drąsesnė. Pavyzdžiui, reikia nueiti pas pavaduotoją ko nors paklausti, bendraklasiai siunčia mane, sako: „Tu drąsi – tu eik“. Žinoma, būdavo akimirkų, kai norėdavosi viską mesti, tačiau džiaugiuosi, kad mama neleido. Esu jai dėkinga ir manau, kad kartą pradėjus būtina ir baigti, – pasakoja mergina.
Galbūt todėl mergina išmoko tinkamai paskirstyti ir vertinti savo laiką. Jai didžiausia kančia tris valandas vaikščioti po – „Akropolį“ be jokio tikslo, kaip kartais būdavo išvykų su mokykla metu.
Dairosi į „platesnius vandenis“
Mergina vertina keliones, kurių metu sužinoma kas nors naujo. Neseniai su broliu Domantu vyko pasidairyti po Vilniaus parodų rūmuose vykstančią „Human body exhibition“ (vert. – žmogaus kūno) parodą.
– Ten tikri žmogaus kūnai, tačiau primena vaškinius. Klausiau, kaip jie nesugenda. Sakė, kad iš ląstelių išsiurbtas vanduo ir prileista klijų. Matosi atplėšti žmogaus raumenys. Juokingiausia, kad parodoje vaikštinėjanti keturmetė nė kiek nesišlykštėjo, matydama žmogų be odos, vien padengtą raumenimis, tačiau labai bijojo pažiūrėti į žmogaus skeletą, – juokiasi Deimantė.
O kokios srities specialistė ji norėtų būti pati? Pranešu merginai, kad jai nebūtų sunku rasti darbo po medicinos studijų grįžus į Tauragę.
– Nenorėčiau gydyti vidaus organų, svarstau apie plastikos chirurgiją. Dar daug ką turiu sužinoti, kad galėčiau tvirtai pasakyti, kokios srities medicina mane trauktų, – sako mergina.
Ji galvoja apie studijas Kaune, neatmeta galimybės ir vykti studijuoti į užsienį. Tereikia tik, kaip ji sako, užsibrėžti tikslą, ir bus taip, kaip nori.
99 puikiai besimokantys
Lankydamasi Žalgirių ir „Versmės“ gimnazijose pasiteiravau, kurie iš dešimtukininkų ateitį sieja su biomedicina. Iš 99 gimnazistų 18 teigė pasirinkę biomedicinos mokslų kryptį. Kiek jų ateityje papildys Tauragės medikų gretas, paaiškės po aštuonerių-dešimties metų. Universitetinės pagrindinės medicinos studijos trunka 6 metus. Pakalbintas jaunimas savo ateities profesijomis įvardijo odontologiją, veterinariją. Kiti apie tai sakė dar negalvoję.
Margarita Pūdžiuvienė
