Lietuva įsivedė eurą kaip tik tuo metu kai eurozonai tenka atlaikyti rimtus solidarumo išbandymus. Politinį vadovavimą Graikijoje permėmė radikalūs kairieji. Bandoma peržiūrėti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos šiai šaliai buvo suteikta finansinė pagalba. Kas dabar vyksta Graikijoje? Apžvalgininkas Povilas Žumbakis Graikijos situaciją pakomentavo “Laisvosios bangos” radijui.
– Kaip matote dabartinę Graikijos padėtį “iš toli”?
– “Iš toli” ji atrodo labai pavojinga. Panašu, kad Graikija Europos Sąjungai ir NATO tampa „Trojos arkliu“. Tai ne vien ekonominis klausimas. Tai ir politinis klausimas, globalios politikos klausimas. Įskaitant Rusiją, Vokietiją ir visą Europos Sąjungos sąrangą. Graikija skolinga 320 mlrd. eurų. Beveik ketvirtį trilijono eurų paskolino Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Tarptautinis valiutos fondas, kad išgelbėtų Graikijos ekonomiką. Dabar, kai išsirinko kairiųjų valdžią – socialistų ir komunistų – jie nebenori mokėti skolų. Ir prašo, kad jiems dar duotų daugiau pinigų.
Ką tai reiškia Lietuvai? Jeigu Graikija negali susimokėti skolų arba jeigu jai reikia daugiau skolos, Lietuva, kaip eurozonos narė, privalo prisidėti prie graikų išlaidų. O graikai turi vidaus problemų. Didelė dalis graikų išvis nemoka mokesčių. Mokesčių mokėjimas ten – kaip sportas. Patinka – moka, jei kvailas – moka. O jeigu gudrus ir apsukrus – nemoka. Nesurenkama maždaug 40-50 proc. mokesčių. Dabar kairieji prižadėjo žmonėms daugiau lengvatų, ankstyvesnes ir didesnes pensijas, daugiau atostogų, daugiau privilegijų. Bet jie susiduria dabar su realybe.
– Finansinės institucijos, kurios pinigus skolino, turi priemonių Graikijai atitinkamai atsakyti. Prieš rinkimus daug kas žarsto pažadus, bet gyvenimas diktuoja savo sąlygas...
– Graikija – išimtis. Tai pirmoji valstybė Europoje, kuri milžiniškai prasiskolinusi. Per rinkimus kairieji sakė, kad jie neklausys Europos sąlygų, nemokės skolų. Ir negyvens taip, kaip buvo pažadėję – susiimti, išmokėti skolas ir pan. Ekonomistai pripažįsta, kad dabartinė Graikijos ekonomika nepajėgi skolų išmokėti. Net jeigu ir stengtųsi. Ir tai tampa jau ne vien ekonominiu ar monetariniu klausimu, bet ir politiniu.
Kas dabar svarbu Lietuvai? Kaip minėjau, Graikija darosi tas „Trojos arklys“, per kurį veikia Rusija. Kairieji ir buvę komunistai palaiko gerus ryšius su Kremliumi. Ypač su Vladimiro Putino oligarchais. Naujasis Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras jau porą kartų lankėsi Kremliuje. Jo pagalbininkai ir užsienio reikalų ministras ten švenčia su oligarchais. Rusai turi graikams didelės įtakos ir bando kiršinti Graikiją tais klausimais, kurie griautų eurozoną ir pačią Europos Sąjungą. Graikai jau yra pasisakę ir dėl Ukrainos: jei Europa norės labiau suvaržyti sąlygas Rusijai dėl to, kad jie užėmė Krymą ir trečdalį Ukrainos, graikai žada balsuoti prieš. Europos Sąjungoje visi turi balsuoti vieningai. Todėl Kremlius jau turi įkišęs pirštus į Europos Sąjungos reikalus. Tą patį jie bando padaryti su Vengrija ir Čekijos Respublika.
– Na, gerai, galima nuvažiuoti pašvęsti, dalyvauti priėmimuose. Bet Rusija juk neturi finansinių išteklių, neatstos Europos Sąjungos ir TVF ekonominio potencialo...
– Neturi. Tačiau Rusija su Vengrija, Čekijos Respublika ir Graikija gali veikti, apeinant ekonominius suvaržymus ir pradėti derybas dėl tarpusavio prekybos, platesnio santykių vystymo ir pan. Graikiją ir Rusiją jungia dar ir religija. Rusai tai aktyviai naudoja. Ir vienas oligarchas, esantis Vašingtono ir Briuselio suspenduojamų asmenų sąraše, pasikvietė Graikijos užsienio reikalų ministrą į svečius. Tai V. Putino geras draugas. Tokie santykiai – Europai vėžys.
– Suprantama, stačiatikybė jungia šias valstybes. Tačiau Vakarų finansinės institucijos nėra tokios bejėgės, kad priklausytų nuo Graikijos malonės teiksis ji mokėti skolas ar nesiteiks. Man atrodo, kad jos turi pakankamai svertų padrąsinti Graikiją, kad susitarimų būtų laikomasi...
– Jos gali laikytis griežtos pozicijos. Bet tada Graikija, praktiškai, bankrutuotų. Ir turėtų pasitraukti iš eurozonos. Tuomet prasidėtų eurozonos, NATO ir ES dezintegracija. Kaip tik tai, ko nori V. Putinas. Vokietija yra galinga ekonomiškai, bet silpna diplomatiniais, politiniais ir kitais klausimais. Ji daugiausiai skolino Graikijai. Tačiau Vokietija negali egzistuoti be eurozonos. Kadangi per 50 proc. Vokietijos gamybos turi būti eksportuojama. Pusė šio eksporto keliauja į eurozonos valstybes. Jei sugriūtų eurozona, sugriūtų ir Vokietijos eksportas, sugriūtų ekonomika. Tai labai jautru. Ir V. Putinas tai supranta.
– Tai čia klausimas iš esmės apie erozonos stabilumą ir jos perspektyvą?..
– Eurozona susijusi su ES, su NATO. Todėl Lietuvą tai liečia visais aspektais – ir saugumo, ir finansų, ir ekonomikos perspektyvų, ir pan. Galima įsivaizduoti, kaip viskas atrodys, jeigu lietuviams, kurie ir taip sunkiai verčiasi, teks aukoti pinigus Graikijai. Finansų ministrai jau sutiko Graikijai suteikti dar daugiau paskolų, jeigu jie įgyvendins tam tikras sąlygas. Šiandien trys pagrindinės eurozonos finansų institucijos turės nuspręsti ar graikai paklūsta tomis sąlygomis ar ne. Jei nepaklūsta ir neduodama laikinų skolų, Graikija, praktiškai, eina bankroto link.
