Naujieji – Triušio metai, todėl Kelmės rajono Liolių kaime ūkininkaujantis Tadas Dzvankus net neabejoja vos prieš pusmetį pradėtos ūkininkavimo šakos sėkme. O kokie metai bus mums visiems, jis bando spėti pagal paties auginamus triušius.
Reikalaus kantrybės
Tadas mano, kad Naujieji metai pareikalaus iš mūsų nemažai ištvermės, nes triušiai yra labai kantrūs gyvūnai. Jie niekada nedejuoja, iš jų elgesio nesuprasi, ar jiems skauda, ar šiaip negera. Net pati didžiausia jų kančia yra tyli. Iš ryto triušis atrodo sveikutėlis, o po kelių valandų jį randi jau pasliką. Tad galima pagalvoti, kad mūsų šalies nedrebins jokie mitingai, kad ir kokie žiaurūs valdžios sprendimai būtų priimami. Pasak pono Tado, šiais metais turėtume vienas kitam būti šiek tiek švelnesni, meilesni, tokie, kokie yra triušiai.
Rūpestingos ir išdidžios
2011-aisiais turėtų gerokai padidėti gimstamumas, nepaisant net apkarpytų motinystės atostogų išmokų. Juk ne šiaip sau liaudyje atsirado posakis „vislus kaip triušis“. Triušių patelė vienu metu atsiveda nuo 8 iki 14 triušiukų ir beveik visi jie išgyvena. Praėjus vos mėnesiui po vedimo, patelė vėl sukergiama, nuo jos atskiriami vaikai. Dirbtinai patelė gali būti apvaisinta po jauniklių atvedimo praėjus vos 10 dienų. Ūkininkas dirbtinio sėklinimo nenaudoja, nes per dažnas jauniklių vedimas atsilieptų patelės sveikatai. Be to, dirbtinis apvaisinimas nepigiai atsieina.
Pasak T.Dzvankaus, 30 patelių apvaisinimas kainuotų 90 litų. Atstumas nuo Liolių iki Kretingos yra nemažas, taigi kainuotų ir kelionė. Per mėnesį reikėtų ne vieną kartą vykti atsivežti sėklinės medžiagos. Be to, dėl transportavimo ir kitų subtilių ypatybių dirbtinis sėklinimas nėra šimtaprocentinis. Trumpiau sakant, dirbtinis apvaisinimas ekonomiškai neapsimokėtų, nebent savos sėklos pasiruoštų. Bet ūkininkas to nedaro.
T.Dzvankus pastebi, kad triušės labai rūpestingai prižiūri jauniklius. Be to, jos – gana išdidžios: „Ne visi į patelės narvą įleisti patinai sėkmingai su ja susiporuoja. Ji „jaunikiui“ dėl netinkamo elgesio ar judesio gali labai smarkiai žiebti“, – aiškina triušių meilės peripetijas ponas Tadas. Dėl tos priežasties triušių augintojai daro atvirkščiai: ne patiną į patelės valdas įleidžia, o patelę į patino narvą. Ir tuomet, sako, patelė su viskuo sutinka, rodos, susitaiko, kad svetimuose namuose nepasišakosi.
Neišrankūs pašarui
Anot T.Dzvankaus, triušiai yra labai švarūs gyvūnai. Jie gali ištverti net 30 laipsnių šaltį, bet kaipmat nugaišta nuo per didelio amoniako kiekio patalpoje. Todėl patalpos, kuriose auginami triušiai, turi būti labai gerai vėdinamos. Jų narveliai turi būti su tinklelio dugnu, kad visi nešvarumai išbyrėtų. Triušiai neišrankūs ir maistui, o kuo maistas paprastesnis, tuo jis sveikesnis.
Triušingas pateles T.Dzvankus maitina šienu, runkeliais, morkomis: „Kad nenusipenėtų, nes tuomet atsirastų nereikalingų bėdų.“ Mėsai auginami triušiai šeriami kombinuotaisiais pašarais. Vienam triušiui išauginti tokių pašarų reikia 10 kg. Vieno kilogramo kaina – 1,25 Lt. Tad labai nesunku apskaičiuoti, kiek lieka pajamų pardavus 3 kg (1,9 kg skerdenos) triušį. „Jei skeltalūpį auginsi ilgiau kaip tris mėnesius, išlaidos dar labiau išaugs, todėl juos realizuoti stengiamės trijų mėnesių amžiaus. Be to, jaunesnių gyvūnų mėsa vertingesnė“, – pasakojo ūkininkas.
Vietoj narvelių bus urvai
T. Dzvankaus fermoje yra 500 Kalifornijos ir Naujosios Zelandijos veislių triušių. Tik šiemet birželį triušininkystės ėmęsis ūkininkas šmaikštauja, kad jo fermoje iš pradžių buvo tik keturi triušiai. Iš pajininkų nupirkęs seną kolūkio laikų telyčių fermą, T.Dzvankus galėtų dar labiau plėstis, tačiau tam reikia nemažai lėšų. Vien tik triušio cinkuoto tinklo narvas kainuoja apie 100 Lt. Reikia dar girdyklėlių (vienos kaina – 15 Lt), šėryklų.
Dalį triušių ūkininkas vasarą pradės auginti laisvėje, kaip juos augindavo vaikystėje: „Aptversiu kiemą ir tegul jame auga. Tada nereikės jokių narvų ar kitokių brangiai kainuojančių įrengimų. Iškasiu apie metro gylio platoką duobę, į ją įleisiu sukergtą patelę. Ji turėtų imti rausti urvus ir bemat įsirengti jai tinkamus namus.“ Kaip žinoma, triušiai gali išrausti 10–15 metrų ilgio tunelius, prisidaryti įvairiausių labirintų, tačiau iš savo teritorijos labai retai išklysta. Tik būtina, kad žemė būtų lengvesnė, ne molis. Ir reikia iš duobės išsemti išraustą žemę. T.Dzvankus pasakoja, kad triušės urvuose labai išmoningai paslepia savo jauniklius nuo patinų: juos pamaitinusios bemat užmaskuoja angą.
Ne tik mėsa, bet ir kailis
Triušių augintojas įsitikinęs, kad prekyba triušiena 2011-aisiais duos pelno. „Šiuo metu triušienos paklausa viršija pasiūlą. Turiu klientų, kurie iš anksto užsiprašo nemažus jos kiekius. Šiandien dar nepajėgiu užauginti tiek, kiek yra norinčiųjų ją pirkti. Pirkėjai jau įvertino maistines triušienos savybes“, – džiaugėsi ūkininkas. Apie savo parduotuvėlę triušių augintojas ateinančiaisiais metais dar negalvoja ir toliau parduos triušieną per mažesnes Kelmės parduotuvėles (į didžiuosius prekybos centrus nesiveržia, nes ten ir antkainiai dideli, ir atsiskaitymo reikia ilgai laukti), tačiau galvoja apie savo skerdyklėlę. Konkurencijos triušių augintojas nesibaimina, sako, užteks visiems vietos po saule.
Dauguma augintojų triušių kailiukus sunaikina. T.Dzvankus, turėdamas savo siuvyklą, bandys iš jų ką nors gražaus ir praktiško siūti. Juolab kad išdirbti kailiukus šiandien nesunku, nes yra ne viena tuo užsiimanti įmonė. Ūkininkas sako, kad net iš vasarą mušto triušio kailio, kuris yra kur kas prastesnis už mušto žiemą, galima pasiūti nemažai naudingų gaminių. Taigi pagal T.Dzvankaus prognozes kiti metai turėtų būti visai neblogi. Tokių jų ir mes visiems linkime.
- Nijolė Petrošiūtė
