Triušininkystė vis dar vertinama kaip pomėgis, bet ne kaip verslas

 Konkurencijos vienoje iš alternatyviosios gyvulininkystės – triušininkystės – rinkoje beveik nėra, paklausa vis dar didesnė už pasiūlą, nors pradėti auginti triušius užtenka minimalių investicijų. Vis tik šis verslas vis dar labiau vertinamas kaip pomėgis, bet ne kaip alternatyvaus verslo šaka, nors vieno triušio užauginimo savikaina Lietuvoje siekia 5-5,5 Eur, o 1 kilogramą skerdienos rinkoje galima realizuoti už – 6-7 Eur. „Be abejo, kiauliena Lietuvoje vis dar išlieka perkamiausia mėsos rūšimi. Tačiau, nors triušiena ir nėra pati pigiausia mėsa – ji taip pat populiarėja. Matyt tai lemia įsitvirtinantys sveikesnės gyvensenos principai ir vis didėjantis lietuvių dėmesys kokybiškai ir sveikai produkcijai, – sako „Eurorabbit Group“ vadovas Marius Rajeckas. – Visgi Lietuvoje stambių fermų – vos kelios, o dažniausia susiduriama su problema, kaip užauginti reikiamą kiekį triušienos“. Pasak M. Rajecko, paklausa ateityje triušienai tik didės – ši, delikatesu vadinama mėsa, itin paklausi užsienio rinkose, mat jeigu lietuvis per metus vidutiniškai suvalgo apie pusę kilogramo triušienos, Vakarų Europoje – po 6-7 kg. Triušienos kaina ten taip pat 2,5-3 karto didesnė nei, pavyzdžiui, vištienos, tad realizacijai rinkos – atviros. Svarstantiems apie šią alternatyvią gyvulininkystės verslo šaką, „Eurorabbit Group“ vadovo nuomone, pradinės minimalios investicijos gali siekti apie 1500 Eur: tiek turėtų užtekti 2 mini fermoms, 2 triušių patelėms ir 1 patinui bei reikiamam kiekiui kombinuotų pašarų įsigyti. Nesudėtinga auginimo technologija per metus leidžia mažą ūkį padidinti bent kelis kartus: viena triušio patelė 4-5 kartus per metus vidutiniškai atsiveda po 8-14 triušiukų. Per metus galima užauginti apie 80 triušių arba išgauti 160 kg kokybiškos ir sveikos mėsos. „Eurorabbit Group“ vadovas skaičiuoja, kad 1 aro sklype įkurdinus 16 tokių specialių mini fermų galima užauginti iki 800 triušių, sveriančių po 4-5 kg. Vienas triušis vidutiniškai per savo gyvenimą suvartoja apie 14 kg kombinuotųjų pašarų, 7 kg šieno ir, žinoma, vandens. Tai sudaro apie 5-5,5 Eur, tuo tarpu už vieną triušį galima gauti 13-16 Eur pajamų. „Dažnai nuo triušininkystės verslo žmones sulaiko įsitikinimas, kad šis verslas reikalauja milžiniškų investicijų: reikiamo dydžio pastato, narvų, kanalizacijos, vandentiekio ir pan. Tačiau investicijos gali būti ir minimalios – naudojantis mini fermų technologija, užtenka ir nedidelio žemės ploto, mat auginti ir veisti triušius galima specialiuose namukuose, laikomuose lauke. Tad nebūtina būti profesionaliu ūkininku – pradėti galima praktiškai savame kieme, tik reikia noro“, – teigia M. Rajeckas. Svarstantiems apie didesnius triušių ūkius ir realizaciją į užsienio rinkas, M.Rajeckas siūlo išanalizuoti alternatyvaus verslo galimybes, siūlomas ūkininkams pagal ES programas. Nebijantys darbo jaunieji ūkininkai gali gauti ir iki 60 tūkst. eurų siekiančią pagalbą.