„Mes nenorime pratintis“
„Krūpčiojantys vaikai ir vaistai nemigai gydyti jau tapo kasdienybe. Tą, ką mes jaučiame gyvendami Medelyno rajone, netoli geležinkelio bėgių, išgyvena ir kiti gyventojai. Ir mes nenorime pratintis prie triukšmo“, – sako šiaulietis Rolandas. Jo nuomone, šią bėdą turėtų spręsti patys geležinkeliečiai.
„Jei jie to nesiruošia daryti, to turėtų imti jiems atskaitingos institucijos, tie kas juos prižiūri“, – mano Rolandas. Nežinia kada ši situacija būtų buvusi ištirta, jei Rolando kaimynai nebūtų kreipęsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyrių. Šio skyriaus atstovai kreipėsi į Šiaulių municipalinę aplinkos tyrimų laboratoriją, prašydami ištirti triukšmo lygį Medelyno rajone.
Normos viršijamos beveik dvigubai
Tyrimas parodė, kad gyventojų skundas dėl per garsiai dundančių traukinių Medelyno rajone nebuvo pramanai. „Pravažiuojant traukiniams, maksimalus triukšmo lygis kinta nuo 80 iki 96 dBA, garsinio signalo metu ties pervažomis ir įvažiuojant į stotį – iki 104 dBA“, – teigia Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas Robertas Klimas.
Higienos normose nurodyta, kad leistinas triukšmo lygis gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje dieną (nuo 6 iki 18 val.) turi būti iki 65 dBA, vakare (nuo 18 iki 22 val.) – iki 60 dBA, o naktį (nuo 22 iki 6 val.) – iki 55 dBA.
Įprastai kitose šalyse tam, kad būtų sumažinta geležinkelio tarša ir pravažiuojančių traukinių keliamas triukšmas, įrengiami pylimai, statomos akustinės tvorelės ir pan. R. Klimas aktyviu bendravimu su geležinkeliečiais, panašu, negali pasigirti. Į klausimą, kodėl geležinkeliečiai nesiima triukšmo problemos mažinti akustinėmis tvorelėmis, jis neturėjo aiškaus atsakymo. „Manau, kad dėl lėšų trūkumo“, – svarstė R. Klimas.
Viešai skelbiama informacija apie „Lietuvos geležinkelių“ veiklą rodo, kad 2013 m. pirmąjį pusmetį geležinkeliečių pajamos siekė 796,3 mln. Lt. Kažin kas tuomet, R. Klimo žodžiais, turėtų būti vadinama pelnu?
Atsakymų apie situaciją dėl traukinių keliamo triukšmo Šiauliuose iki darbo dienos pabaigos nesulaukėme nei iš geležinkeliečių, nei iš Geležinkelio inspekcijos atstovų. Beje, jų sudarytame strateginiame triukšmo žemėlapyje Šiaulių kažkodėl vis dar nėra.
Mašinų gausybė tebėra bėda
Triukšme tenka gyventi ne tik Medelyno rajono gyventojams, bet ir tūkstančiams kitų šiauliečių. „Kelių transporto triukšmo viršijimai gaunami gyvenamoje aplinkoje šalia pagrindinių miesto gatvių 50-100 m atstumu, priklausomai nuo užstatymo, krovininių automobilių skaičiaus, leistino greičio bei kelio dangos paviršiaus kokybės“, – mini R. Klimas. Didžiausiais maksimalaus triukšmo šaltiniais mieste jis vis dar įvardija karinių naikintuvų skrydžius (iki 107 dBA). R. Klimas, paklaustas, kaip sprendžiamos triukšmo bėdos, minėjo triukšmo kartografavimo duomenų teikimą įvairioms įstaigoms, bet atsakymą apie jų reakciją nutylėjo.
Kol kas akustinių tvorelių pasigendama ne tik Šiauliuose šalia geležinkelio stoties, bet ir ties Aleksandrija. Kelio tiesėjai nepasirūpino žmonių ramybe ir saugumu, tad dabar tenka gyventojams investuoti į naujus langus. Žinoma, iš savo kišenės.
„Lietuvos geležinkelių“ pelno garso tvorelėms neužtenka
Valstybės valdoma bendrovė buvo viena iš nedaugelio, gerinusių pelno rekordus net per krizę.
Pirmą šių metų pusmetį bendrovė beveik ketvirtadaliu daugiau pervežė vietinių krovinių nei analogišką praėjusių metų laikotarpį.
Per pirmą šių metų pusmetį pervežta beveik 2,4 mln. keleivių daugiau nei praėjusių metų tą patį pusmetį.
Grynasis pirmo šių metų pusmečio bendrovės pelnas – 46,1 mln. Lt.
Triukšmas – kaip tiksinti bomba
Medikų teigimu, bet koks didesnis triukšmas žmones veikia kaip streso sukėlėjas. Stresas gali pasireikšti nerimu, miego ir kraujotakos sutrikimais.
Ilgalaikis triukšmas gali susilpninti klausą.
Daugelio šalių ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai nustatė, kad dėl dabartinės visuotinės „triukšmo epidemijos“, ypač dėl stipraus, impulsinio charakterio muzikinio triukšmo, taikliai vadinamo „spragilų muzika“, net 30-40 proc. jaunuolių, kurių amžius 14-20 m., klausa yra pažeista.
Mokslininkų duomenimis, ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia sveikatos pakitimus, kuriuos lydi širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, emocinė įtampa. Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą bei sukelia funkcinius nervų sistemos sutrikimus.
