Kartu siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos turėtų privalomai viešai svarstyti pakartotinių triukšmo viešose vietose taisyklių pažeidėjų ūkinės veiklos ribojimą.
Baudos – dvigubos
Tokie siūlymai yra įrašyti į Administracinių nusižengimų kodekso ir Triukšmo valdymo įstatymo pataisas.
Pagal siūlymus, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 600 eurų. Šiuo metu yra nuo 50 iki 300 eurų.
Už tokį pažeidimą, padarytą pakartotinai, siūloma bausti nuo 500 iki 1000 eurų. Šiuo metu yra nuo 280 iki 600 eurų.
Pagal siūlomą projektą, už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą būtų numatyta bauda nuo 150 iki 600 eurų. Šiuo metu yra nuo 80 iki 300 eurų.
Už tokį administracinį nusižengimą, kuris padarytas pakartotinai, siūloma bausti nuo 500 iki 1000 eurų. Šiuo metu baudžiama nuo 300 iki 600 eurų.
Jei Seimas pritartų, tai naujos pataisos įsigaliotų jau nuo 2020 m. sausio 1 d.
Dabar bauda kaip vienas kokteilis
Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje pataisų projektą pristatęs jo rengėjas konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad dabar užtenka susimokėti tiek, kiek naktiniame klube kainuoja kokteilis.
„Atsižvelgiant į augantį pažeidimų skaičių ir piktybinį, ypatingai juridinių asmenų elgesį, galima daryti išvadą, kad laužyti triukšmo tvarkos taisykles dabar tiesiog apsimoka.
Mes labai paprastai matome, kad pagal galiojančius teisės aktus užtenka pirmą kartą susimokėti nuo 25 iki 40 eurų.
Galime įsivaizduoti, kad maždaug tiek naktiniame klube kainuoja vienas kokteilis. Ir toliau žmonės gali triukšmauti ar juridiniai asmenys vykdyti savo ūkinę veiklą“, – kalbėjo konservatorius.
Kokia situacija užsienyje?
Pasak parlamentaro, jis pasidomėjo, kokia yra situacija kitose šalyse.
„Prancūzijoje baudos yra iki 1 tūkst. 500 eurų su įrangos konfiskavimu. Didžioje Britanijoje nuo 5 tūkst. eurų, o už pakartotinius pažeidimus juridiniams asmenims – 20 tūkst. svarų (21 tūkst. 858 euro, – aut. past.).
Daug valstybių žiūri į tuos pažeidimus pakankamai rimtai ir dėl to, kad jie turi reikšmingą įtaką žmogaus sveikatai, ir dėl to, kad juos išaiškinti ir nustatyti taip pat užtrunka laiko ir kainuoja. Todėl skiriamos atgrasančios baudos“, – kalbėjo M. Majauskas.
Pasak M. Majausko, iniciatyvą didinti baudas triukšmadariams palaiko ir Vyriausybė, sakydama, kad už panašiais veikas reikėtų suvienodinti atsakomybes, kurios šiuo metu numatytos ANK 45 straipsnyje „Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas“.
Politikas taip pat paminėjo, kad rengdamas įstatymo projektą konsultavosi su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi ir kitais parlamentarais, kurie pritarė.
Nurodoma, kad nuo 2017 metų, atvejų, susijusių su Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą nevykdymu ar pažeidimu skaičius Lietuvoje išaugo beveik ketvirtadaliu – nuo 131 iki 170 atvejų.
