„Kategoriškai neigiame teiginius, jog I. Trinkūnaitė kreipėsi į prokuratūrą norėdama užtildyti Budniką. Yra normalu, kad be pakankamų įrodymų nusikalstamo pobūdžio veikomis viešai kaltinamas asmuo turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas ištirti tokius žodžio laisvės ribas galimai peržengiančius teiginius, tokie buvo I. Trinkūnaitės motyvai. Todėl savo ruožtu vertiname visus Budniko ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus, manome, kad motyvas yra noras toliau eskaluoti šį konfliktą viešai“ – teigia I. Trinkūnaitę atstovaujantis advokatas Ąžuolas Čekanavičius.
Pati I. Trinkūnaitė savo žiniasklaidai pateiktame komentare teigia, kad V. Budnikas su jos klientais 2023 m. dalinosi, kaip teigia „Foxpay“ savininkė, realybės neatitinkančiais komentarais.
„Viskas prasidėjo nuo to, jog 2023 m. rugsėjo mėnesį bendrovė „Foxpay“ gavo žinią, jog Žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, senjorinio amžiaus žmogus, siuntinėja bendrovės „Foxpay“ klientams raštą. Situacija buvo keista. (...) Dar keistesnis buvo rašto turinys – jame buvo pateikiama netiksli arba tikrovės neatitinkanti informacija apie „Foxpay“ bendrovę ir mane, kaip jos savininkę“, – žiniasklaidai pateiktame komentare teigia Ieva Trinkūnaitė.
„Pavyzdžiui, jokio faktinio pagrindo neturintys kaltinimai esą aš esu kažkokiais būdais susijusi su pinigų plovimu. Suprantama, kad reaguodama į tokią situaciją aš kreipiausi į prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą“, – tvirtina ji.
Pasak „Foxpay“ savininkės, teismo procesas buvo nutrauktas, nes dėl rašto parengimo nepavyko įrodyti piktavališkų intencijų. Visgi, anot jos, dabartinė istorija parodo, kad V. Budnikas, remdamasis informacija iš nežinomų šaltinių ar neteisingai interpretuojamais viešais duomenimis, piktybiškai siekia pakenkti jos reputacijai.
„Bet kaip parodė tolimesni įvykiai, Budniko veikla buvo tęstinė ir turėjo savo tikslus, kurie neturi nieko bendro su viešuoju interesu ar visuomenine veikla, ką bando pateikti Budnikas. Mano teiginį paliudija informacija dokumente, gautame iš prokuratūros, iš kurio mes sužinome vieną iš Budniko versijų: informaciją, kurią jis vėliau platino, jam pateikė tam tikri asmenys. O vėlesniame Budniko pateiktame paaiškinime nurodyti vieši informacijos šaltiniai, kuriais jis neva tai remiasi, yra jo nesąžiningai interpretuojami siekiant pakenkti mano reputacijai“, – sako I. Trinkūnaitė.
„Išsiaiškinus asmenis, kurie pateikė mane diskredituojančią informaciją Budnikui ir nurodė 65 įstaigas, į kurias šią informaciją reiktų nusiųsti, sužinotume ir tikrąsias „visuomenininko“ veikimo priežastis. Labai įtartinų aplinkybių šioje istorijoje yra ne viena“, – pridūrė ji.
Kaip rodo Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį gavo V. Budniko ieškinį atsakovei I. Trinkūnaitei dėl garbės ir orumo gynimo.
Anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas žiniasklaidai Giedrius Janonis Eltai patvirtino, kad V. Budnikas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. Trinkūnaitės. 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
V. Budnikas, anot jo advokato, į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo nutarė kreiptis po to, kai jį pasiekė informacija, jog I. Trinkūnaitė jį apkaltino šmeižtu. Tokių kaltinimų vyras buvo susilaukęs, kai prabilo apie „Foxpay“ akcininkės ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.
Kitas parengiamasis teismo posėdis šioje civilinėje byloje numatytas rugpjūčio 5 d.
ELTA primena, kad „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
Be to, buvo nustatyta, kad I. Trinkūnaitė tinkamai nebendradarbiauja su „Foxpay“ patikrinimą atliekančiu Lietuvos banku bei jam meluoja ir aktyviai trukdo jo veiksmams.
Tuo metu naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
