Kai trys klaipėdiečiai – Paulius Paulionis, Jurdanas Butkus ir Marius Norvaišas – prabilo apie ilgai puoselėtą svajonę – baidarėmis perplaukti Baltijos jūrą, jų ryžtą palaikė dauguma.
Tikrai drąsu išbandyti save neriant į Baltijos bangas. Drąsu atsiduoti stichijai, kurios iki šiol nesugeba pažaboti net moderniausia technika. Tačiau dar didesnė drąsa – pripažinti, kad stichija stipresnė. Ir ramiai grįžti namo be taip trokštos pergalės. Užgniaužus apmaudą, kad tikslas, regis, buvo ranka pasiekiamas, o jį teko atidėti. Greičiausiai, kitiems metams.
Baidarę mėtė lyg skiedrą
Ankstyvą liepos 26-osios rytą Elande (Švedija) į Lietuvos vėliava paženklintas baidares sėdę trys vyrai mažiausiai tikėjosi, kad kelionei neįpusėjus ją teks nutraukti. „Išplaukiam su saule“, – į Lietuvą skriejo santūrūs SMS.
Visa, ko reikėjo sėkmingam žygio įgyvendinimui, buvo. Speciali įranga, šalia plaukianti jachta „Šatrija“, kurią valdo patyręs kapitonas Steponas Kudzevčius. Pasiruošta ir fiziškai, ir psichologiškai, dešimtis kartų studijuotos ir tikrintos orų prognozės. Kaip teigė sinoptikai, šiek tiek nerimą kėlęs vėjas per parą turėjo rimti, o tai – palanku pradėti žygį.
Tačiau atsispyrus nuo kranto ir pakliuvus į atvirą jūrą, vėjas ne rimo, o dar labiau stiprėjo. Regis, stichija šaipėsi ir iš sinoptikų prognozių, ir žmogiškų norų nuspėti tai, kas nenuspėjama. Nuplaukus nuo kranto 70 km, bangos siekė apie 4 metrus, o audra buvo apie 6 balus.
Kaip atrodė jūra ir tokios galingos bangos? Ar nebuvo baisu? Juk vos 30 kilogramų sverianti baidarė – lyg lengva skiedra iš skirtingų pusių atsiritančių bangų glėbyje.
„Gražu. Didinga. Romantiška“, – su neslepiamu žavesiu, tačiau santūriai prabyla Paulius Paulionis.
Vis dėlto nors ir romantiškas, tačiau didžiulis bangavimas paveikė jį – susirgo jūros liga, nuo kurios neapdraustas nė vienas. Teko keliauti į jachtą, kur porcija gydytojo skirtų medikamentų išvadavo iš nemalonios būsenos ir leido irkluoti toliau.
Ekstremalus išbandymas laukė ir Jurdano. Norėdamas priplaukti prie Mariaus ir perduoti navigacinę įrangą, didžiulės bangos buvo pagautas ir sviestas į atvirą jūrą.
„Tik galva liko kyšoti“, – šypteli prisiminęs Jurdanas. Tik iš antro karto padedant draugams pavyko pergudrauti į visas puses besiblaškančias bangas ir grįžti į baidarę.
Net ir esant dideliam bangavimui, vyrai irklavo sėkmingai. Akylai stebėdami bangų judėjimo trajektoriją ir perspėdami vienas kitą. Nenuėjo perniek ilgos treniruotės, ruošiantis žygiui.
Psichologiškai padėjo ir treniruočių metu užsimezgusi tvirta vyriška draugystė, tai gelbėjo sunkiomis akimirkomis jūroje. Ypač tada, kai su nerimu stebėjęs vis labiau didėjančias bangas, kapitonas S. Kudzevičius priėmė sprendimą: dėl bręstančio pavojaus plaukikų gyvybėms žygis turi būti nutrauktas.
Buvę jūroje žino – kapitono žodis šventas. Jis prisiima atsakomybę už tuos veiksmus, kuriuos yra įgaliotas kontroliuoti. Nors nenorom, vyrai buvo priversti pripažinti: plaukiant naktį ir nematant, iš kur pareina didžiulė banga, būtų neįmanoma kontroliuoti situacijos.
Perplaukti – ne dviračiu nuvažiuoti
Grįžę į jachtą iš audringos jūros, Paulius, Jurdanas ir Marius beveik valandą niekam nepratarė nė žodžio.
„Buvo apmaudu ir liūdna. Fiziškai jautėmės stiprūs, irkluoti sekėsi gerai – tikrai galėjome plaukti toliau ir pasiekti tikslą. Sunku buvo susitaikyti su tuo, kad nebegalėsime tęsti savo žygio ir įgyvendinti tai, ką sumanėme. Tačiau kartu ir džiugu, kad mūsų bandymas buvo vykęs, o laukto rezultato nepasiekėme ne dėl savo kaltės – prieš stichiją nepašokinėsi“, – sakė projekto „Dėl tavęs perplauksiu jūrą“ iniciatoriai.
Nors pirmas bandymas perplaukti jūrą ir įveikti 292 kilometrus baidarėmis nepavyko, nesėkmė vyrų ryžto nenumalšino. Pasak jų, turi viskas susigulėti, išsigryninti, tuomet bus galima planuoti, kada ir kaip šį žygį pakartoti.
„Juk baidare perplaukti jūrą – ne dviračiu nuvažiuoti. Vien fizinės jėgos nepakanka – yra dalykų, kurie nuo žmogaus valios nepriklauso“, – sakė M. Norvaišas.
Trijulė vienbalsiai tikina, kad kitą kartą plaukiant tikrai derinsis ne prie datų, o prie oro. Tai, pasak P. Paulionio, J. Butkaus ir M. Norvaišo, bene svarbiausia nesėkmingo bandymo perplaukti jūrą priežastis.
„Dėkojame visiems, kurie mus palaikė ir mumis tikėjo“, – sakė vyrai ir linkėjo visiems nebijoti drąsių svajonių bei neprarasti ryžto jas įgyvendinant.
„Seniai laukėme“
Vytautas Žalys, diplomatas, prieš 10 metų kartu su Vytautu Germanavičiumi, Audriumi Skurvydu kanoja įveikęs Baltijos jūrą:
– Nuoširdžiai sveikinu klaipėdiečius. Labai džiaugiuosi, kad jie pabandė įgyventi tikrai drąsų sumanymą. Ir tai įvyko praėjus lygiai dešimt metų po mūsų žygio. Aš ir mano draugai seniai laukėme, kada vėl atsiras lietuvių, išdrįsiančių perplaukti jūrą. Vis galvojome – negi Lietuvoje nebėra kam plaukti?!
Puikiai suprantu, ką reiškia susidurti su didžiulėmis bangomis. Mums teko 15 valandų irkluoti esant 7 balų audrai, tačiau turėjome normalius irklus, o ne tokius, kokie yra baidarėse. Be perstojo irkluodamas ir galynėdamasis su stichija, prarandi realybės pojūtį, pasaulis susitraukia iki mažučio lopinėlio, kurį matai prieš savo akis. Buvo akimirkų, kai atrodė – viskas, nebėra jėgų.
Linkiu neprarasti ryžto ir tvirtai tikiu, kad vyrams pavyks pasiekti savo tikslą.
Rolanda Lukoševičienė
