JAV komikas Jay'us Leno įžymus ne tik savo veikla televizijoje, bet ir tuo, kad turi didelę antikvarinių automobilių kolekciją. Savaime suprantama, kad tokio senumo automobilius dažnai tenka remontuoti. Tačiau vietoj tradicinio šaltkalvio darbo čia jis pasitelkia trimatį (3D) spausdintuvą.
Kai esi ypač senų automobilių savininkas, viena esminių problemų yra detalių pakeitimas naujomis, nes naujų detalių paprasčiausiai niekas nebegamina. Pavyzdžiui, Jay Leno kolekcijoje esančiame 1907 metų laidos „White Steamer“ naudojamas vandens kaitintuvas, kuris prisisuka prie vieno iš cilindrų. Prisukimui naudojama detalė yra daugiau nei 100 metų senumo, todėl po ilgo naudojimo metalas tapo toks porėtas, jog galima matyti, kaip pro jį veržiasi garas ir tepalai. Detalės būklė tokia prasta, kad čia nepadės net apvirinimas - net pabandžius tai padaryti, metalas tiesiog pradeda trupėti.
Užuot pasamdžius šaltkalvį, kuris rankiniu būdu nukopijuotų detalę ir pagamintų jos analogą, šiai problemai spręsti buvo pasitelktas „NextEngine“ trimatis skeneris ir „Dimension“ trimatis spausdintuvas. Šie įrankiai leidžia pagaminti metalo liejimo formas praktiškai bet kokioms detalėms. Skenerio skenavimo sparta yra apie 50000 taškų per sekundę, o skiriamoji geba yra 160000 dpi. Pagal sudarytą ypač detalų 3D modelį, specialus spausdintuvas atkuria plastikinę detalės kopiją arba tiesiog iškart „išspausdina“ liejimo formą. Kai kurios mašinos netgi gali iškart pagaminti metalinę kobalto-chromo lydinio detalę - tam naudojamas metalo miltelių sukepinimo lazeriu procesas.
Spausdintuvo viduje speciali galvutė sluoksnis po sluoksnio formuoja spausdinamą struktūrą. Jei originaliose detalėse yra kokių nors defektų, juos galima pašalinti naudojant trimačių modelių redagavimo programas. Užbaigus gamybą, plastiko likučiai ištirpinami vandens pagrindu sudarytame tirpale. Detalės sudėtingumas neturi lemiamos įtakos - visos gamybos trukmę nulemia tik detalės matmenys, Mažai detalei pagaminti gali prireikti 5 valandų. „White Steamer“ vandens pakaitinimo įtaiso veržlei pagaminti prireikė 33 valandų.
Naudojant tokias gamybos sistemas galima atkurti bet kokias antikvarinių mašinų detales - apdailos elementus, sudėtingai išgraviruotas ir netgi išraitytas durų rankenėles. Viskas ko reikia - turėti originalo pavyzdį. Jei jo nėra, pakaitalą galima suprojektuoti kompiuterinio projektavimo programomis, o realų gaminį padarys trimatis spausdintuvas.
„NextEngine“ skeneris kainuoja 2995 dolerius. „Dimension uPrint Personal 3D“ spausdintuvas kainuoja apie 15000 dolerų. Tai nėra pigu, tačiau dar netolimoje praeityje tokia sistema kainavo bent 10 kartų brangiau, o ateityje galima tikėtis dar didesnio kainos sumažėjimo. Kol kas šios mašinos nėra tinkamos masinei gamybai, tačiau ypač gerai tinka greitam prototipų projektavimui (angl. rapid prototyping).
