Debrecene (Vengrija) vykusiame turnyre kauniečiai dominavo nuo pirmos iki paskutinės minutės. Iki pirmos vietos nužygiuota devyniomis pergalėmis iš tiek pat galimų, o finale 21:10 lietuviams neprilygo Sumų valstybinio universiteto krepšininkai iš Ukrainos.
Šįkart lyderio vaidmens VDU komandoje ėmėsi Titas Januševičius. Šalia čempionato aukso jis susižėrė įspūdingą asmeninių apdovanojimų rinkinį – buvo pripažintas turnyro MVP, išrinktas į simbolinę rinktinę bei prie viso to pridėjo snaiperio konkurso titulą.
22-ejų gynėjui ši vasara 3x3 krepšinyje – tik antroji, tačiau jis jau dabar čia jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Didelę dalį laurų dėl to krepšininkas skiria penkeriems metams, kuriuos praleido tobulėdamas Ispanijoje. Šioje šalyje propaguojamas laisvas žaidimo stilius paruošė sportininką 3x3 krepšinio iššūkiams.
Nepaisant to, kad T. Januševičiaus atstovaujama U23 vaikinų rinktinė šiemet neprasimušė į Tautų lygos finalinį etapą, šios amžiaus grupės komandos dar laukia didžiulis išbandymas – rugsėjo pabaigoje Liubline (Lenkija) vyksiantis pasaulio čempionatas.
Pernai U23 planetos pirmenybėse T. Januševičiaus atstovaujama Lietuvos rinktinė po penkiomis pergalėmis pažymėto nepriekaištingo starto patyrė du pralaimėjimus svarbiausiose kovose, pusfinalyje ir mažajame finale, bei turėjo tenkintis ketvirtąją vieta, tad šiemet jaunuoliai į kaimyninę šalį vyks tikėdamiesi negrįžti tuščiomis.
Pokalbyje su T. Januševičiumi – žaidėjo mintys apie sėkmingą Europos universitetų čempionatą, pradžią trijulių krepšinyje, patarimus dalinančius komandos draugus, praverčiančią patirtį Ispanijoje ir ateities siekius aukščiausiame lygyje.
– Šiemet trijulių krepšinio vasara jau gerokai įsibėgėjusi. Kokiomis mintimis gyveni dabar?
– Turnyrų vis atsiranda ir atsiranda, jų pilna ir dar tikrai bus ne vienas ir ne du. Sezonas tik įpusėjęs, yra daug ką nuveikti. Dar vyks U23 pasaulio čempionatas. Aišku, priklausys, kas ten važiuos, ką pasirinks treneris.
– NKL sezoną šiemet praleidai Šakiuose, kur rungtyniauja ir keli kiti VDU 3x3 krepšinio komandos atstovai. Ar jaučiasi, kad po sezono dar geriau pažįstate vienas kitą? Ar šis ryšys svarbus aikštelėje?
– Svarbu yra tai, kad Šakių „Vyčio-VDU“ komanda nesukelia visiškai jokių kliūčių vykstant į aukšto lygio turnyrus. Pernai lapkritį, prasidėjus sezonui, skridome į Braziliją, važiavome ir į pasaulio čempionatą Rumunijoje, dėl to nebuvo jokių problemų.
Faktas, kad ryšys su komandos draugais padeda. Skiriasi krepšinis, bet vis tiek jauti vienas kitą. Dvi vasaras žaidžiame, treniruojamės, būname kartu. Susižaidimas ir yra šio žaidimo pagrindas. Kas labiau apgaus kitą komandą, tas ir laimės. Tai taktiškas žaidimas ir vienas kito žinojimas, kaip ir kada perduoti kamuolį, kokį derinį padaryti. Privalai gerai pažinoti komandos draugus.
– Neseniai iš Debreceno grįžote su Europos universitetų čempionato auksu, kur iškovojote devynias pergales iš tiek pat galimų. Ar tikėjotės taip užtikrintai pasiimti auksą?
– Galbūt nesitikėjome, bet atėjome kaip ir į kiekvieną turnyrą. Darėme tai, ką turėjome daryti, išklausėme trenerio, atlikome detales taip, kaip reikėjo. Turime rezultatą. Aišku, porą savaičių
ruošėmės tam, treniravomės. Sezono pradžios turnyrai irgi daug davė. Atvažiavome, susikaupėme, atlikome savo darbą ir dabar turime auksą.
– Tau asmeniškai turnyras buvo itin sėkmingas – laimėjai ne tik auksą, bet ir snaiperių konkursą, gavai MVP prizą bei patekai į turnyro simbolinę rinktinę. Kiek džiugu sulaukti tokio įvertinimo?
– Nelabai sureikšminu asmeninių apdovanojimų, tik tam momentui. Laimi ir tiek. Jei ne mano komanda, treneris, jų pasitikėjimas manimi, deriniai... Be viso to, nebūtų pavykę to padaryti, nebūtų tų apdovanojimų. Kitą dieną jau pamiršti apie tai. Buvo ir tiek, važiuojame toliau.
– Aktyviau į trijulių krepšinį įsitraukei pernai. Kaip atrodė tavo pradžia šioje sporto šakoje?
– Treneris Dainius Novickas pasikvietė į rinktinės stovyklą Druskininkuose. Atvažiavau, pirmąkart taip rimtai žaidžiau 3x3 krepšinį. Treneris aiškino niuansus, vedė treniruotę. Tas aikštėje vyraujantis chaosas, greitas krepšinis, kuris nesustoja – visa tai skiriasi nuo įprasto krepšinio. Tai mane pradėjo vežti. Užsikabinau, neblogai sekėsi ir pradėjau žaisti vis daugiau.
– Tavo komandos draugai – Gabrielius Čelka, Eimantas Žilius, Augustinas Mikštas – 3x3 krepšinyje sukasi jau ilgą laiką. Kiek klausaisi jų patarimų?
– Jie visada pataria, prieš rungtynes klausau ir jų, ir trenerio pastabų. Stengiuosi laikytis nurodymų, nes jie žaidžia ilgą laiką, žino, kaip kas vyksta, kaip elgtis rungtynių metu, nepasimesti ir išlaikyti šaltą protą. Jaučiasi, kad pasisemiu iš jų patirties, ir gan nemažai.
– Penkerius metus praleidai Ispanijoje, kur dominuoja greitas krepšinis, tolimi metimai. Šie akcentai svarbūs ir 3x3 krepšinyje. Ar ši patirtis dabar išeina į naudą?
– Tai ir buvo esminis dalykas, kad tai panašus krepšinis. Ispanijoje žaidimas greitas, daug laisvės kurti, mesti esant laisvam, tritaškių ir greito puolimo akcentai. Tolimas metimas 3x3 krepšinyje yra netgi vertingesnis, duoda labai daug. Treneris ten manimi pasitikėdavo, negaudavau velnių, jei kažkas nepasisekdavo, skatindavo žaisti toliau pagal tokią sistemą. Atsivežiau visa tai į Lietuvą, mėginu išnaudoti patirtį, kur įmanoma.
– Galbūt po praėjusios vasaros sugrįžęs į įprastą krepšinį, pastebėjai, kad ties kažkuriais aspektais pavyko patobulėti 3x3 krepšinio dėka?
– Pagerėja individualūs įgūdžiai, fizinis rengimas, gynyba, nors ir nemėgstu gintis (šypsosi). Čia gali duoti daugiau kontakto, bet sugrįžęs jau susiduri su tuo, kad jis limituojamas, turi vėl priprasti.
– Trijulių krepšinyje yra nemažai turnyrų, kur yra galimybė užsivilkti rinktinės marškinėlius, o svarbiausias iš jų – olimpinės žaidynės. Ar tu, kaip jaunas žaidėjas, ateidamas į šį krepšinį, atsinešei tokį tikslą?
– Visada pagalvoji apie šiuos dalykus. Olimpiada yra pagrindinis dalykas, bet konkurencija su kiekvienais metais vis didėja. Turi suprasti, kad reikia įdėti pastangų ir tada gali užsivilkti Lietuvos marškinėlius. Visada labai smagu žaisti už savo šalį.
– Kol kas vienintelis aukšto lygio klubinis turnyras tau buvo Brazilijoje vykusios „Challenger“ serijos varžybos. Ar turi siekių įsilieti į aukščiausio lygio turnyrų sūkurį?
– Turėjau skristi ir į Mongoliją ir Malaiziją, bet vyko Tautų lyga ir ten patyriau traumą, kuri užkirto kelią sudalyvauti. Būtų buvusi gera patirtis. Ten žaidžia jau profesionalūs žaidėjai, geriausi pasaulyje. Turiu siekių ten būti, labai domiuosi, kaip viskas vyksta 3x3 krepšinyje, už ką dalinami reitingo taškai, stebiu „Challenger“ ir „Masters“ turnyrus. Patekti ten yra siekiamybė.
– U23 Tautų lygoje jums nepavyko prasimušti į finalinį etapą, kurį jūsų konferencijoje pasiekė sėkmingiau finišavę ispanai. Kas pakišo koją?
– Manau, pritrūko šalto proto, trenerio akcentuotų detalių išpildymo. Neišgirdome jo iki pat galo. Darėme, kaip mums atrodo ir įsivėlėme į chaotišką žaidimą, kuris vargina. Tada jau laimi tas, kuris neperskuba, nedaro klaidų, protingiau sužaidžia ir sugeba daugiau apgauti varžovą. Ispanai pataikė, mes – ne. Toliau mėtėme, neklausėme trenerio nurodymų ir turime tokį rezultatą.
– Lietuvos U21 rinktinė šį tikslą įvykdė ir pateko į finalinį etapą, kuriame pats dalyvavai pernai. Ar turėtum patarimų šiems vyrukams?
– Jie atrodė labai gerai, puikiai žaidė ir buvo geresni nei mes. Galbūt reikėtų pasimokyti mums iš jų. Svarbiausia – šaltas protas. Visi turi savo žaidimo stilių, bet laimi protingesni, tai yra svarbiausias dalykas, kaip tu mokėsi suvaldyti emocijas ir pasiruošti rungtynėms.
– U23 pasaulio čempionatas, kuriame pernai likote per žingsnį nuo medalių, vyks rugsėjo pabaigoje. Ar turi asmeninių ambicijų užbaigti tai, ko nepavyko padaryti pernai?
– Pernai skaudžiai pralaimėjome lenkams, kuriems iki tol nebuvome nusileidę nė karto kituose turnyruose. Ten tai įvyko pusfinalyje, pats skaudžiausias dalykas. Jie tapo čempionais, galbūt jais galėjome būti mes. Visada yra tokių ambicijų, bet visų pirma dar reikia dirbti ir įrodyti, kad turi ten būti. Noro yra, tokių tikslų yra, tuo labiau, kad mes galime. Tikrai galime siekti medalio, nesame blogi. Jei pateksiu į galutinį ketvertuką, vyksiu su aukščiausiais tikslais.
