Neseniai įkurta Lietuvos trenerių profesinė sąjunga (LTPS) reikalauja, kad Vilniaus savivaldybė vykdytų pažadus.
SUSITIKIMAS. Vilniaus miesto sporto aktyvas susitiko su miesto Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktore Kristina Ulevičiūte.
Pagrindinis šio susitikimo tikslas buvo aptarti miesto sportininkų rengimąsi Londono olimpinėms žaidynėms. Susitikime dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Algirdas Raslanas.
Jau prieš posėdžio pradžią LTPS pirmininkas Kastytis Pavilonis pateikė organizacijos kreipimosi į miesto merą „Dėl sporto padėties Vilniaus mieste“ kopiją. Vėliau kalbėjęs K. Pavilonis apibūdino situaciją mieste. Jis teigė, kad buvo pradėta ir nebaigta sporto mokymo įstaigų reorganizacija, žadėta sutaupyti per 1 mln. litų. Kalbėjo apie trenerių ir sportininkų socialinių garantijų trūkumą, jaunų trenerių įdarbinimą, užmokestį už visą darbo krūvį treneriams, dirbantiems su olimpinės rinktinės kandidatais. Taip pat įvardijo esamą problemą, kai dėl amžiaus cenzo prarandame nemažai perspektyvių sportininkų ir dideles į juos investuotas lėšas.
Vilniaus olimpinio sporto centro (VOSC) direktoriaus pavaduotojas Vilius Podbereckas pasidžiaugė, kad bendromis jėgomis pavyko išsaugoti miesto olimpinį centrą, kuris turėtų tapti realia perspektyvių ir gabių sportininkų rengimo baze. Jis pateikė konkrečius projektus, kaip būtų galima pagerinti olimpinių rinktinių kandidatų pasirengimą (treniruočių stovyklos, atkuriamosios priemonės, sportinis inventorius ir pan.), atkreipė dėmesį į III olimpinių kandidatų sąrašo finansavimą ir išreiškė viltį, kad tai leis papildomai parengti miesto sportininkų į olimpinę rinktinę.
Prof. A. Raslanas paragino finansiškai prisidėti prie „perliukų“ – 2016 m olimpinių žaidynių kandidatų – rengimo programos. Jie po Londono olimpinių žaidynių turėtų pakeisti nemažai dabartinės olimpinės rinktinės narių.
K. Ulevičiūtė pritarė, kad VOSC turi tapti sporto įstaiga, užtikrinančia geriausių miesto sportininkų nuoseklų rengimą nacionalinėms rinktinėms. Ji pabrėžė, kad savivaldybė dar nepajėgi skirti lėšų pagal poreikius, bet, racionaliai planuojant, turėtų pakakti lėšų III olimpinio sąrašo ir Rio programos dalyviams finansuoti. Pagerėjus finansinei padėčiai mieste, antrą šių metų pusmetį tikėtina peržiūrėti sporto finansavimą. Departamento direktorė patikino, kad peržiūrės VOSC finansavimą ir skirs papildomai lėšų trenerių, dirbančių su olimpinės rinktinės kandidatais, atlygiui už darbą.
RAŠTAS. Savo rašte Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui K. Pavilonis akcentavo tai, kad, sostinės sporto mokyklose norint sutelkti beveik visus olimpinės rinktinės kandidatus, nepakanka lėšų treniruotėms ir trenerių atlygiui už visą darbo krūvį.
Prieš dvejus metus pradėta ir nebaigta Vilniaus miesto sporto mokymo įstaigų reorganizacija nesuteikė daugiau aiškumo dėl minimų įstaigų galutinio statuso ir perspektyvų mieste.
Sporto specialistai jau daug anksčiau buvo kalbėję apie sporto įstaigų optimizavimą. Jie nepritarė sporto mokyklų naikinimui ir jungimui į vieną sporto centrą. Šis projektas kainavo daug nervų, netgi pradėta nebetikėti tolesne darbo perspektyva sporto darbuotojams, sportininkams ir jų šeimoms.
Sporto mokymo įstaigos sumažino vadovaujančio ir aptarnaujančio personalo darbuotojų skaičių, tikėdamos vadovaujančių miesto savivaldybės darbuotojų pažadais, kad sutaupytos lėšos bus skiriamos trenerių darbo vietoms išsaugoti ir jų skaičiui didinti.
„Mūsų skaičiavimais, buvo sutaupyta per 1 mln. litų darbo užmokesčio fondo. Tikimės, kad minimos lėšos bus nukreiptos Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto reikmėms“, – teigiama rašte.
TAUPYMAS. „Ankstesnio vicemero Gintauto Babravičiaus buvo sugalvota reorganizuoti Vilniaus sportą: panaikinti visas sporto mokyklas ir sukurti vieną sporto centrą. 2009 m. sausio 22 d. buvo pasirašytas įsakymas, pagal kurį iki liepos 1 d. turėjo būti panaikintos visos sporto mokyklos.
Buvo deklaruojama, kad taip bus sutaupoma daugiau lėšų. Vietoj dešimt sporto mokyklų padaryti vieną sporto centrą. Dėl tų lėšų taupymo buvo galima pritarti, bet ne dėl sporto mokyklų ir olimpinio sporto centro naikinimo. Tai bendromis pastangomis pavyko blokuoti, bet administraciniai etatai buvo naikinami.
Visi suprato, kad reikia taupyti, visų sporto mokyklų direktoriai geranoriškai peržiūrėjo savo galimybes, atleido apie 100 žmonių. Tam, kad už sutaupytas savivaldybės lėšas galėtų dirbti treneriai.
Mes tam pritarėme, nes matėme, kad kai buvo geri laikai, valdymo aparatas buvo išpūstas: 266 treneriai ir 151 aptarnaujančio personalo darbuotojas“, – visą rašto priešistorę pateikė K. Pavilonis.
Anot LTPS vadovo, apskaičiavus galima matyti, kad panaikinus etatus buvo sutaupyta per 1 mln. litų. Ir visa tai pagrįsta dokumentais.
„Visi tada deklaravo, kad šios sutaupytos lėšos bus skiriamos trenerių kadrams. Liaudiškai sakant, už tuos pinigus bus sukurti nauji trenerių etatai, tad sportuoti galės daugiau vaikų. Juk kiekvienais metais diplomuotų trenerių daugėja. Bet ką kalbėti apie jaunus trenerius, jei treneriai, dirbantys su mūsų olimpiečiais, ne visi turi visą etatą?
Vis dėlto norėtųsi sužinoti, kur tos lėšos dingo. Kadangi miestui vadovaus nauja valdžia, mes jos ir norime to paklausti“, – sakė K. Pavilonis.
