Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendžius didžiausio kada nors Lietuvoje įvykdyto plėšimo, per kurį 2008 metais pavogtos itin brangios, milijonais vertinamos ikonos, bylose.
Dėl didžiausio kada nors Lietuvoje įvykdyto plėšimo, per kurį buvo pavogta itin brangi, milijonais vertinama ikonų kolekcija, kaltinimai buvo pateikti Sauliui Navickui, Sauliui Jankūnui, Artūrui Barasai, Nikolajui Glotko, Aleksandrui Bespalovui, Remigijui Byčiui, Leonidui Epelbaumui, Arturui Skurkai, Jevgenijui Malimenkovui ir Erikui Griškevičiui.
Buvo įtariama, kad jie 2008-ųjų spalio 10-osios naktį, persirengę policininkais, pagrobė vertingą vilniečio Andrejaus Balykos 272 ikonų kolekciją.
Teisėsaugos vertinimu, jie kolekcininko šeimai padarė beveik 10 mln. litų turtinę žalą. Kolekcininkas tvirtina, kad padaryta kur kas didesnė – 52 mln. litų – žala, jis teismui buvo pareiškęs tokio dydžio civilinį ieškinį.
Iš namų pagrobtos ne tik ikonos, bet ir daugiau kaip 100 000 eurų (345 000 litų), sidabriniai antikvariniai daiktai, savigynai išduotas pistoletas „Beretta 84F“, laikrodžiai ir visi kolekcininko žmonos papuošalai iš aukso, sidabro, perlų.
Pagrobtas ir automobilis, kuriuo pasišalino nusikaltėliai – vėliau jis buvo padegtas miške, maždaug už kilometro nuo apvogtų namų.
Apiplėšimo vakarą A. Balykos namie nebuvo – jis verslo reikalais viešėjo Prancūzijos sostinėje Paryžiuje.
Dešimt plėšikų
Ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padaliniams. Rinkdami įkalčius, pareigūnai gan greitai nustatė organizuotą grupuotę, tačiau norint ją sulaikyti, teko vos ne metus stebėti įtariamuosius, rinkti įkalčius. Paaiškėjo, kad plėšikai veikė tarptautiniu mastu.
2010-ųjų pradžioje prasidėjo suėmimai. Per kratas buvo rasta ir dalis pagrobtų vertybių. Pas vieną gaujos narį, kuris buvo atsakingas už vertybių realizavimą, pareigūnai aptikto 11 ikonų. Dar 8 ikonos tuokart buvo surastos per bendrą Lietuvos ir Baltarusijos pareigūnų operaciją Minske, o 2 – Ukrainoje. Iš viso Baltarusijoje atsidūrė apie 20 ikonų. Ir nors Lietuva rašė teisinės pagalbos prašymą Baltarusijai, tačiau meno vertybės taip ir nebuvo grąžintos.
Po metų, 2011-ųjų kovą, Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir bylą, surašytą į 17 tomų, perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Plėšimu, panaudojant šaunamąjį ginklą, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimu, neteisėtu laisvės atėmimu panaudojant smurtą, šaunamųjų ginklų pagrobimu panaudojant smurtą, svetimo turto sugadinimu, kontrabanda, sukčiavimu, nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto realizavimu, žinant, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, ir organizuotos grupės sukūrimu buvo apkaltinti 10 asmenų.
Dalis jų dalyvavo apiplėšime, dalis bandė pardavinėti ikonas.
Ruošėsi keletą mėnesių
Iki teismo policija neteikė daug informacijos nei apie plėšikus, nei apie patį apiplėšimą. Smulkmenos pradėjo aiškėti tik pradėjus nagrinėti bylą. Tada tapo žinoma, kad antikvariniais dirbiniais prekiaujančios įmonės „Atradimai“ savininką A. Balyką apiplėšti sumanė vilniečiai S. Navickas ir S. Jankūnas. Vilniuje sklandė kalbos, kad A. Balyka – turtingiausias sostinėje žmogus, savo turtą sukaupęs sovietmečiu, spekuliuodamas valiuta viešbučiuose. Tais laikais tai buvo laikoma vienu iš sunkiausių nusikaltimų, tačiau Andrejus milicijos spąstų išvengė. Atkūrus nepriklausomybę, jis ėmė prekiauti senienomis ir taip sukaupė antikvarinių daiktų kolekciją. Aišku, tuo patraukė norinčiųjų prasigyventi iš svetimo gero dėmesį.
Nusikaltėliai keletą mėnesių stebėjo kolekcininko namų aplinką Antakalnyje, S. Kairio gatvėje, ir šeimos narius, kruopščiai ruošėsi nusikaltimui. Tam jie įsigijo policininko uniformą, kaukes, keletą radijo stočių, šaunamųjų ginklų, baltą mikroautobusą apklijavo žalia juosta, kad jis būtų panašus į policijos automobilį.
Į žygį plėšikai buvo susiruošę keletą kartų, tačiau vis kas nors jiems sutrukdydavo. Galų gale jie, sužinoję, kad kolekcionierius išvyko į Paryžių, o namuose liko tik žmona su vaikais, spalio 10-osios naktį ryžosi veikti.
Pagrobė sūnų
Policininko uniformą apsivilkęs ir ūsus prisiklijavęs S. Navickas sustabdė automobilį „Volvo C80”, kuriuo tą vakarą važiavo kolekcininko sūnus Ornaldas Balyka. Prie vairuotojo prišokę penki vyrai lipniąja juosta apvyniojo jam galvą ir kojas, sumušė ir įkišo į „Volvo” bagažinę. Miško keliu pavažiavę į atokesnę vietą, užpuolikai vaikiną ištraukė iš bagažinės, mušė, tampė ir sukinėjo pirštus, pirštais spaudė akis.
„Užlaužė rankas, uždėjo antrankius, ėmė mušti ir klausinėti, kur tėvas laiko pinigus“, – naktinį susitikimą su „pareigūnais“, nagrinėjant bylą teisme, prisiminė jaunas vyras. Jis tada dar bandė apgauti plėšikus sakydamas, kad namuose yra ne tik tėvas, bet ir atvykęs draugas, tačiau šie, sekę namą, žinojo, kad tai – melas. Pagrasinę, kad apipils benzinu ir sudegins, plėšikai Ornaldą vėl įgrūdo į bagažinę ir apie 2 val. 30 min., įvažiavę pro garažo vartus, penkiese įsiveržė į namus.
„Nespėjau net išlipti iš lovos, kai du kaukėti vyrai puolė prie manęs. Kiti trys puolė prie jaunėlio sūnaus“, – teisme pasakojo nukentėjusioji Janina Balyka.
Moteris visam gyvenimui įsiminė, kaip vienas banditų prikišo jai prie žando pistoletą ir sušvokštė: „Nori gyventi?“
Šeimininkė įsibrovėliams iškart pasakė, kuriame stalčiuje namie buvo laikomi grynieji pinigai. „Aš nieko nemelavau. Ką klausė, tą ir atsakiau“, – prisiminė nukentėjusioji.
Banditai surišo moteriai kojas, rankas ir, užmetę antklodę, nunešė į namo viršų, kur kiti bendrai panašiai jau buvo sudoroję jaunėlį sūnų. Surištiesiems teko kentėti iki ryto. Plėšikai kokias 3–4 valandas nešiojo grobį iš namo į automobilius, kol galop išsinešdino.
Pirmoji apie 6 valandą ryto išsilaisvino šeimininkė. Ji pasikvietė kaimynę, apie plėšimą pranešė policijai, po to – vyrui.
Išdavikams nelengva
Penki teisiamieji iš pradžių buvo suimti (A. Barasa, S. Jankūnas, N. Glotka, A. Bespalovas, R. Byčius), o dar keturi jų į teismo posėdžius Vilniuje ateidavo iš namų. Su pareigūnais sutikusį bendradarbiauti S. Navicką teismo posėdžio metu saugojo kaukėtas apsaugininkas. Jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, be to, jis buvo terorizuojamas. Bendrai, sužinoję, kad juos išdavė vienas iš nusikaltimo organizatorių, pareikalavo, kad jis sumokėtų 7 mln. litų už pareigūnams suteiktą informaciją. Kai milijonų vyras nesumokėjo, tada jam buvo pagrasinta, kad jis bus perkeltas į žemiausios kastos kameras – „gaidyną“, „ožyną“. Dėl to S. Jankūnui net buvo pateikti kaltinimai, tačiau teismas jį išteisino. O S. Navicko terorizavimas nesibaigė iki pat teismo, ko gero tęsis ir toliau. Nuosprendžio skelbimo dieną Panevėžyje prie jo automobilio buvo prirakintas ožys. Automobiliu atvažiavusiai jaunai moteriai teko kreiptis į pagalbos centrą. Atskubėję ugniagesiai nukirpo grandinę ir išlaisvintą gyvūną perdavė Rūtos Liberienės gyvūnų prieglaudai. Dabar ožiui jau surastas šeimininkas. Jis gyvena pas vieną Panevėžio rajono ūkininkę kartu su septyniomis ožkomis. Naujoji šeimininkė jį pavadino Ferdinando vardu.
Galima teigti, kad S. Navickui dar kartą buvo primenama, kas jam gręsia įkalinimo įstaigoje. Nusikaltėlių kalba, „ožys“ yra žemos kastos nuteistasis, bendradarbiaujantis su teisėsauga.
Posėdžiai įstrigo
Bylos nagrinėjimas vyko lyg ir įprastai, kol paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teisme Civilinių bylų skyriaus teisėja ėmė dirbti vieno kaltinamųjų – S. Jankūno – giminaitė Rūta Veniulytė-Jankūnienė. Tuomet byla buvo perkelta į Panevėžį. Ikonų pagrobimo bylą iš pradžių nagrinėjo Panevėžio apygardos teismo teisėja Nijolė Sušinskienė. Prokuroras antrą kartą perskaitė kaltinamąjį aktą, parodymus davė su teisėsauga bendradarbiaujantis kaltinamasis S. Navickas, dar kartą buvo apklausti ir nukentėjusieji.
N. Sušinskienės žinioje byla buvo keletą mėnesių. Vėliau paaiškėjo, kad ir ji šios bylos nenagrinės – teisėja perėjo dirbti į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Taigi, ši istorija vėl buvo pradėta narplioti iš naujo – jau trečiąjį kartą. 2012 metų gegužės 17 dieną bylą ėmėsi nagrinėti teisėjas Algirdas Gaputis, vėl apklausti nukentėjusieji.
Naujasis teisėjas praėjusių metų rugsėjį įtariamuosius, kurie jau dvejus metus buvo laikomi už grotų, išleido į laisvę. Štai tuomet byla ir ėmė strigti – teisiamieji vienas po kito ėmė sirgti, gydytis, todėl teismo posėdžius vis tekdavo atidėti. Kad byla būtų sparčiau nagrinėjama, teisėjas ją suskaidė į dvi dalis. Anot šias bylas nagrinėjančio teisėjo A. Gapučio, bylų išskyrimas turėjo paspartinti jų nagrinėjimą. Abiejose bylose nuosprendžiai buvo paskelbti tą pačią dieną. Prieš pietus teismas paskelbė nuosprendį pagrobtų ikonų kontrabandos ir pardavimo byloje: Erikas Griškevičius buvo išteisintas, Arturui Skurkai skirta piniginė bauda, o Jevgenijus Malimenkovas nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimu.
Turės atlyginti žalą
Po pietų tame pačiame Panevėžio apygardos teisme buvo paskelbtas nuosprendis ir įkonų pagrobimo byloje. Ir šioje byloje vienas teisiamasis R. Byčius buvo visiškai išteisintas. Kitiems teismas skyrė apyliges bausmes. Daugiausia – 7 su puse metų – turėtų kalėti Aleksandras Bespalovas. 6 metus ir 3 mėnesius – Saulius Jankūnas, 6 metus ir mėnesį – Artūras Barasa, po 6 metus – Leonidas Epelbaumas ir Nikolajus Glotko ir 5 metus – Saulius Navickas. Penki nuteistieji laisvės atėmimo bausmėmis buvo suimti teismo salėje ir išvežti konvojaus, o A. Barasa į nuosprendžio paskelbimą neatvyko.
Iš L. Epelbaumo, S. Navicko, S. Jankūno, N. Glotko, A. Bespalovo ir A. Barasos nukentėjusiam kolekcininkui Andrejui Balykai teismas priteisė 9 mln. 161 tūkst. litų turtinės žalos, jo sutuoktinei Janinai Balykai – beveik 75 000 litų.
Nuteistiesiems taip pat teks atlyginti ir neturtinę žalą: A. Balykai – 20 000 litų, jo žmonai – 30 000 litų ir dviem jų sūnums priteista 80 000 litų.
Petras KURMELIS
