Vilniaus vertybinių popierių birža po truputį kyla į viršų. OMXV indeksas pakilo 0,29 proc. iki 426,94 punkto ribos. Bendra VVPB apyvarta siekė 3,07 mln. litų, buvo sudaryti 482 sandoriai. Brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai buvo 6/13 .
Antradienį JAV visi pagrindiniai indeksai smuko: Dow Jones Industrial – 0,23 proc., Nasdaq – 0,77 proc., S&P 500 – 0,41 proc. Prekybos pradžioje investuotojų nuotaikos buvo kiek optimistiškesnės paaiškėjus, kad uragano „Gustavas“ neigiama įtaka naftos tiekimui bus mažesnė, nei tikėtasi. Tačiau vėliau, kritus naftos ir kitų pagrindinių žaliavų kainoms, sumažėjo ir su ja susijusių įmonių akcijų kainos, kurios kartu „žemyn nusitempė“ ir visus pagrindinius indeksus.
Investuotojai pagrindinėse Azijos biržose šiandien taip pat daugiausia dėmesio kreipė į naftos kainų pokyčius. Japonijos Nikkei 225 indeksas pakilo 0,64 proc. investuotojams tikintis, kad atpigusi nafta pristabdys infliacijos kilimą. Indeksui „atsitiesti“ taip pat padėjo eksportu užsiimančių ir naftos produktus vartojančių įmonių akcijų kainų kilimas. Kaip ir vakar, naftos kainų kritimas turėjo nevienodą įtaką didžiosioms Azijos regiono biržoms – padėjo pakilti Japonijos biržos indeksui, tačiau nusmukdė, pvz., Kinijos Shanghai Composite (-2,08 proc.) ir Honkongo Hang Seng (-2,17 proc.).
Šįryt pagrindinės Europos akcijų biržos smuko. Kaip ir galima buvo tikėtis, atpigus naftai daugiausia krito Norvegijos OSE All share indeksas (-2.69 proc.). Jo vertės pokyčiui didelę įtaką turi naftos kompanijos, kurių akcijų kursų kryptis priklauso nuo naftos kainos pokyčių. Prie D. Britanijos FTSE 100 indekso kritimo net 0,92 proc. prisidėjo „Credit Suisse Group“ pranešimas, kuriame analitikai suabejojo mobiliojo ryšio bendrovės „Vodafone“ galimybėmis pasiekti užsibrėžtus šių metų finansinius tikslus. Kitų pagrindinių Europos biržų indeksų smukimą daugiausia lėmė bankų ir gavybos įmonių kainų kritimas.