Lietuvos dailės muziejus praneša, kad vasario 28 d., 16 val. Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22) atidaroma Kajetono Sklėriaus kūrybos paroda „IŠ KLAJONIŲ“. Ji perkelta iš Kauno, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus.
Paroda suteiks progą prisiminti retokai rodomo dailininko palikimą. Eksponuojama per 50 akvarele, guašu, sangvina, tušu kurtų darbų, trys eskizų albumėliai. Tai plenero kompozicijos, peizažai, modelio studijos, portretai. Didžioji kūrinių dalis dailininko našlės 1940 m. buvo dovanota Nacionaliniam M. K. Čiurlionio muziejui, dalį muziejus įsigijo vėliau. Paroda Vilniuje veiks iki balandžio 30 d.
Kajetonas Sklėrius gimė 1876 m. liepos 27 d. Kunigiškių kaime (dabartiniame Anykščių raj.). 1896-1903 m. Sankt Peterburge studijavo dekoratyvinę skulptūrą. Vėliau, neradęs darbo Vilniuje, 11 metų gyveno Liepojoje, kur mokytojavo. Ten subrendo kaip asmenybė, vedė, buvo supamas inteligentiškų žmonių. Nepamiršo tautinių reikalų, dalyvavo Liepojos lietuvių savišalpos draugijos veikloje, piešė dekoracijas, režisavo, vaidino mėgėjiškuose lietuvių teatro spektakliuose. Ryškios įtakos dailininkui padarė 1912 m. kelionė po Belgiją, Prancūziją, Šveicariją. Akvarelėse atsirado „prancūziška“ pakraipa, su impresionistiniais bruožais (akv. „Su skėčiu“, „Parke“, „Sode“, „Vasarotojas“). Simbolizmo estetika K. Sklėrių paveikė persikėlus 1915 m. į Peterburgą. Ten jis susipažino su Čiurlionio, Vrubelio kūryba. Netrukus karo ir revoliucijos sumaištis šeimą privertė trauktis į Taliną, iš kurio netrukus grįžo tėvynėn. Vilniuje K. Slėrių įtraukė administracinių pareigų sūkurys. Jis buvo paskirtas lietuvių karo pabėgėlių stovyklos Baranovičiuose vadovu. 1919 m. dailininkui Kaune teko dirbti įvairius biurokratinius darbus. 1921-22 m. jis dirbo prekybos atašė Maskvoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje. Tuomet K. Sklėrius susibičiuliavo su poetu Jurgiu Baltrušaičiu, per jį susipažino su Fiodoru Šaliapinu, Vladimiru Majakovskiu, Sergejum Jeseninu. Dalis Sklėriaus kūrybinio palikimo tiek iš Liepojos, tiek Maskvos dingo ir liko nežinomas. Grįžęs iš Maskvos dailininkas Kaune dar dirbo pedagoginį ir administracinį darbą: 1922-23 m. vadovavo tik ką įkurtai Čiurlionio galerijai, dėstė skulptūrą, piešimo metodiką ir akvarelę Meno mokykloje, 1925-29 buvo jos direktorius. Dar kartą (1929 ir 1931 m.) nuvyko į Prancūziją, Italiją, ten nuliejo vienas geriausių savo akvarelių.
Dailininkas tegyveno 56-rius metus ir mirė 1932 m. Jo kūryba nėra visapusiškai įvertinta, tačiau ji užima svarbią vietą lietuvių dailės istorijoje. Baltijos pajūrio vaizdai, Italijos, Prancūzijos, Suomijos peizažai, Estijos žmonių, tarpukario Kauno moterų portretai, žymėti realizmo ir impresionizmo bruožais, malonūs žiūrėti, atspindi savąjį laiką.
Parodą lydi Nacionalinio M.K. Čiurlionio muziejaus išleistas katalogas. Jį sudarė Kaune parodą kuravusi dailėtyrininkė dr. Jolita Mulevičiūtė (Kultūros, filosofijos ir meno institutas).
