Transporto srityje teikiamų viešųjų paslaugų tarifus jau artimiausioje ateityje turėtų lemti ne valstybinis reguliavimas, o konkurencijos principais grindžiama rinka. Vyriausybė šiandien pritarė, kad šiai nuostatai įgyvendinti būtų keičiamas Kainų įstatymas ir atitinkami susiję transporto srities teisės aktai. Teisės aktų pakeitimai dar bus teikiami svarstyti Seimui.
Numatoma, kad keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais, vidaus vandenų transportu, taip pat autobusų stotyse vežėjams teikiamų paslaugų kainas turėtų reguliuoti rinka, grindžiama konkurencijos principais, praneša Vyriausybės Spaudos spaudos tarnyba.
Tokia nuostata jau yra įtvirtinta Transporto veiklos pagrindų įstatyme, kuriame nurodyta, kad transporto veiklos paslaugų tarifai ir kainos grindžiamos laisvosios rinkos kainodaros principais ir nustatomi sutartyse.
Siekiant suderinti teisės aktus, keičiama šiuo metu galiojanti Kainų įstatymo nuostata, reikalaujanti, kad vežėjai suderintų maksimalius tarifų dydžius su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Anot Vyriausybės pranešimo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šiai komisijai suderinus maksimalius keleivių vežimo tarifų dydžius, vežėjai taiko apie 10–15 proc. mažesnius įkainius. Pasitaiko, kad tarpusavyje konkuruodamos įmonės tam tikrais atvejais netgi numato mažesnius už savikainą tarifus, tikinama pranešime. Taigi, pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, taikyti valstybinio kainų reguliavimo šioje srityje nebėra prasmės.
Kainų įstatymo pakeitimo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės nuostatas bei į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos siūlymą atsisakyti valstybinio reguliavimo, nustatant maksimalius tarifų dydžius įvairioms transporto viešosioms paslaugoms.
Kartu numatoma atitinkamai pakeisti ir susijusius teisės aktus: Geležinkelių transporto kodeksą, Kelių transporto kodeksą bei Vidaus vandenų transporto kodeksą.
