Kauniečių pomėgio rytais važinėti atskiru automobiliu neveikia nei didėjančios kuro kainos, nei eksploatacinės išlaidos. Statistiškai nustatyta, kad piko valandomis Kaune automobiliais dažniausiai keliaujama po vieną, du ar daugiau žmonės viename automobilyje – vis dar retas reiškinys.
Tokias išvadas padarė Kauno kolegijos studentas Lukas Rutkauskas, atlikęs stebėjimo eksperimentą judriose Kauno gatvėse ir kovo 19 dieną tyrimo rezultatus pristatęs kolegijos studentų mokslinėje konferencijoje „Verslo aktualijos būsimųjų vadybininkų požiūriu“. Mokslo renginį organizavo Kauno kolegijos verslo vadybos fakultetas.
L. Rutkauskas stebėjimo eksperimentui pasirinko judriausias Kauno eismo vietas – Tunelio gatvę, Savanorių prospekto pradžią, Šauklių gatvės atkarpą ties „pilies žiedu“, kur susilieja srautas iš Jurbarko ir Jonavos gatvių, Parodos gatvės nuolydį ir Karaliaus Mindaugo prospektą nuo Aleksoto pusės. Stebėjimas vykdytas dvi savaites, rytinio piko metu fiksuojant automobilius, judančius miesto centro kryptimi.
Studentas siekė apskaičiuoti rytinio piko maksimumo taškus. Eksperimento metu fiksuojant laiko intervalus kas 10 minučių nustatyta, kad Parodos gatvės nuokalnėje eismo intensyvumo maksimumas pasiekiamas 7. 30 val. ir panašus automobilių skaičius išlieka maždaug iki 8.00 val. Savanorių prospekto pradžioje daugiausiai automobilių pravažiuoja vėliau – 7.50 val.
Per kitas dešimt minučių pasiekiamas staigus nuokrytis, tuo tarpu Tunelio gatvėje automobilių skaičiaus maksimumas pasiekiamas 8 val. Šauklių gatvėje automobilių maksimumas pravažiuoja nuo 7.30 iki 8.10 val, tačiau ir vėliau eismo intensyvumas mažėja vangiai. Karaliaus Mindaugo prospekte daugiausiai lengvųjų automobilių pravažiuoja nuo 7.30 iki 7.40 val.
Atlikus eksperimentą ir apibendrinus rezultatus nustatyta, kad fiksuojamu laikotarpiu per piką važiavo daugiau kaip 11 tūkstančių automobilių, kuriais keliavo per 16 tūkstančių keleivių. Pasak jaunojo tyrėjo, bendras keleivių vidurkis viename automobilyje tesiekia tik 1,39.
„Nors kuro kainos didžiulės, žmonės skundžiasi, kad atlyginimai maži, automobilių eksploatacija ir draudimai – pakankamai brangūs, tačiau lengvųjų transporto priemonių skaičius Kaune auga,“ – teigia L. Rutkauskas, pabrėždamas, kad vien Kauno mieste nuo 2011 iki 2012 metų individualių lengvųjų automobilių skaičius padidėjo 15 procentų. Studentas teigia nesuprantąs, kodėl esant tokioms sąlygoms žmonės nesirenka visuomeninio transporto.
Atlikto tyrimo rezultatus ketinama pristatyti Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovams.
