Vyksta neišvengiamas pokytis
Automatizuotų transporto sprendimų paklausa auga, o jų masinės komercializacijos tikimasi per artimiausius metus. Visi pervežimo etapai robotizuojami, bet kiekvienas jų susiduria su savais iššūkiais. Siekiama, kad robotai dirbtų visą parą, – tai leistų sumažinti pristatymo terminus ir padidinti jų skaičių.
Visgi ekspertai pirmiausia siūlo išvysti tokių procesų visumą, o tik tada ieškoti transporto sektoriui tinkamų sprendimų.
Švedų gamintojos „Scania“ autonominiai sunkvežimiai jau naudojami karjeruose. Transporto priemonės juda iš anksto nustatytais maršrutais ir gabena žaliavas iš kasybos į perdirbimo vietas.
GPS sekimo sistema ir įvairūs jutikliai realiuoju laiku surenka reikiamus duomenis ir perduoda juos į centrinę valdymo sistemą. Ši parenka maršrutus, stebi ir valdo įrangą, informuoja apie reikiamą techninę priežiūrą – dėl to sumažėja prastovos laikas ir padidėja efektyvumas.
„Robotizavimas suteikia galimybę našiau išnaudoti daugelį procesų, tačiau jie turi būti labai standartizuoti, o tai padaryti realiomis sąlygomis visuomenei atvirose erdvėse sudėtinga. Todėl komercinis transportas daugiausia kursuoja uždarose teritorijose ar visiems eismo dalyviams neskirtuose keliuose. Daug plačiau robotai naudojami vidinėje logistikoje, nes ten lengviau adaptuoti įrangą ir paruošti infrastruktūrą“, – teigia vienos didžiausių logistikos, transporto ir sandėliavimo įmonių grupių Lietuvoje UAB „Ad Rem Transport“ direktorius Antanas Šimelis.
Pastatai taip pat gali turėti savo robotus. Štai Švedijos „Dyno Robotics“ kartu su „Scania“ vysto „Carrie“ roboto prototipą, kuris automatiškai iškrauna sunkvežimio krovinių skyrių ir pristato krovinius gavėjams prie durų Stokholmo prekybos centre „Westfield Mall of Scandinavia“. Šiuo atveju, atvykus sunkvežimiui su kroviniais, specialios žymos leidžia robotui atpažinti gavėją ir pradėti vežti specialius padėklus iki parduotuvių.
Automatizuoti sunkvežimiai – jau viešuosiuose keliuose
Ekspertai pažymi, kad nuo autonominį eismą reguliuojančių teisės aktų priėmimo, tinkamos infrastruktūros diegimo ir technologijų pažangos priklausys, kokį poveikį automatizuotas sunkusis transportas turės pramonei. Autobusai ar taksi automobiliai be vairuotojo jau įprastas vaizdas didžiuosiuose ir pažangiausiuose pasaulio miestuose, tačiau jų nėra daug.
A. Šimelio teigimu, vežant krovinius tarp logistikos centrų, procesai yra ne tokie sudėtingi pirmiausia dėl geriau pritaikytos privažiavimo infrastruktūros, besikartojančių maršrutų ir suplanuoto atvykimo ar išvykimo laiko. Tai suteikia daugiau galimybių robotizuoti transporto priemonės pakrovimo ir iškrovimo procesą, išnaudoti autonominius sprendimus. Bet iššūkiu tampa teisinis reguliavimas.
Tiesa, po truputį pastarąjį barjerą siekiama įveikti. Pavyzdžiui, gavusi Švedijos transporto tarnybos leidimą, „Scania“ minėtoje šalyje išbando autonominius sunkvežimius viešuosiuose keliuose.
Tokie sunkvežimiai kursuoja tarp dviejų logistikos centrų. Transporto priemonės rankiniu būdu pakraunamos, papildomos degalų, nuvairuojamos į paleidimo aikštelę, o iš jos pãčios pajuda į paskirties vietą. Pagrindiniai komponentai yra autonominei sistemai parengta bazinė transporto priemonė, autonominio vairavimo sistema ir veiklos palaikymo tinklas.
Bendrovės „Scania Lietuva“ regiono vadovas Darius Snieška sako, kad šią technologiją į priekį stipriai stumia saugumo poreikis. Autonominis transportas nepažeidinės taisyklių, reaguos į žmogų ar kitą kliūtį.
„Kiti faktoriai – rinkos tendencijos ir mažesni kaštai, vairuotojų trūkumas, dekarbonizacija ir elektrifikacija. Tendencijos labai aiškios – 30 proc. sunkvežimio eksploatacijos kaštų transporto kompanijoms sudaro vairuotojo kaštai, tad vairuotojo pakeitimas autonomija nėra iš piršto laužtas“, – paaiškina D. Snieška.
Autonominiai sunkvežimiai suprogramuoti taip, kad išlaikytų saugų greitį, atstumą ir eismo juostos padėtį. Pašalinus žmogiškąsias klaidas ir vairuotojo nuovargį, sumažėja nelaimingų atsitikimų rizika.
Sunkvežimiai gali dirbti be pertraukų, todėl sutaupoma darbo, degalų ir priežiūros išlaidų. Autonominių sunkvežimių naudojimas sumažins ir apkrovas keliuose, nes viena transporto priemonė galės nugabenti tiek pat krovinių kiek dvi ar trys, kurias vairuoja žmonės.
Pirmos ir (ar) paskutinės mylios pristatymai
Kai siuntinį iki durų atgabena žmogus, įvairiais skaičiavimais, išlaidos sudaro apie 50 proc. visos pristatymo kainos. Tai pats neefektyviausias pristatymo etapas.
Pirmą kartą autonominis robotas pristatė picą klientui 2016 m. Naujojoje Zelandijoje. Nuo to laiko automatizacija pristatymo procese itin patobulėjo. „Paskutinės mylios“ skraidantys ar žeme judantys robotai atlaisvina žmogiškuosius išteklius, didina našumą, mažina išlaidas. Pastarieji populiarėja užsienyje, nors Lietuvoje jų dar nėra daug.
„Tokie kroviniai paskirstomi, nugabenami į logistikos centrus, paskui surenkami iš jų, todėl šio proceso metu sprendžiami iššūkiai, kurie skiriasi nuo pervežimo, vykstančio tarp logistikos centrų. Kroviniai pristatomi mažesnėmis transporto priemonėmis trumpais atstumais, automobilis važiuoja santykinai mažai kilometrų, nes manevruoja miesto ar priemiesčio teritorijose.
Daug veiksnių, tokių kaip eismo ir pristatymo sąlygos, gavėjų darbo laikas, privažiavimo infrastruktūra ir pan. sunkina šio proceso robotizavimą. Transporto priemonei reikia prisiparkuoti, iškrauti krovinį, užtikrinti saugumą – deja, kol kas tai neįveikti iššūkiai“, – tokių krovinių išskirtinumą ir didelę kainos dedamosios dalį visame procese paaiškina A. Šimelis.
Ant revoliucijos slenksčio
Padidėjęs efektyvumas ir sauga, sumažėjęs poveikis aplinkai yra aiškūs tokių technologijų privalumai. Tačiau neturi būti žiūrima pro pirštus į teisines, technologines ir kitas kliūtis. Pakoregavus rinkos lūkesčius, subalansavus investicijas ir radus kompromisus tarp verslo ir reguliuojančių institucijų, galima pasiekti užsibrėžtų tikslų. Transporto sektorius yra arti didelės, sektoriaus veidą pakeisiančios technologinės revoliucijos.
„Transporto sektorius sprendžia savo iššūkius – vairuotojų trūkumo, jų darbo ir poilsio reikalavimų, efektyvesnio transporto priemonių išnaudojimo. Konkurencija skatina inovacijas, didėja duomenų apdorojimo greitis, viską bandoma skaitmenizuoti, regime dirbtinio intelekto „bangą“, o tvarumo iniciatyvos ir kylantys kaštai verčia verslą ieškoti veiksmingesnių sprendimų. Kai tik bus įveikti iššūkiai, stabdantys pritaikomumą, robotizacija taps labai aktuali transporto sektoriui. Manau, nebloga terpė tikėtis, kad greitu laiku tikrai sulauksime naujienų“, – reziumuoja A. Šimelis.
