„Tai, kad šio tyrimo rezultatai rodo, jog velkamės iš paskos, palyginus su kitomis EBPO valstybėmis, nėra staigmena. Apie būtinybę atverti daugiau duomenų kalbame jau daug metų, deja, tai vyksta itin lėtai“, – BNS sakė S. Muravjovas.
Taip jis komentavo EBPO tyrimą, kuriame Lietuva 2019 metais įvertinta kaip mažiausiai pažengusi EBPO valstybė atveriant duomenis, esanti paskutinėje, 32-oje, vietoje, surinkusi 0,35 balo iš vieno galimo.
„Sakyčiau, kad galbūt tai yra iš dalies įpročio reikalas, galbūt žmonės dar nebuvo pasiryžę padaryti to paskutinio žingsnio tikrojo skaidrumo link“, – apie šios situacijos priežastis svarstė S. Muravjovas.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas pasigenda ir aktyvesnio Lietuvos vadovų dėmesio šiam klausimui bei aiškiai išsakytos pozicijos, jog Lietuva kelia sau tikslą duomenis atverti.
„Norėčiau dar ryškesnės pozicijos ir didesnio postūmio, kai kalbame apie atvirus duomenis, iš mūsų valstybės lyderių. Man regis, šiuo atveju yra itin svarbi ir Vyriausybės pozicija, Registrų centro pozicija ir aš labai norėčiau kad kaip tik šių institucijų atstovai kviestų mus su jumis diskutuoti tuo atveju, jeigu yra kažkokių iššūkių su duomenų atvėrimu“, – kalbėjo S. Muravjovas.
Pasak jo, valstybė galėtų užsibrėžti bent jau svarbiausius duomenis atverti dar šiais metais, pradedant nuo informacijos apie galutinius naudos gavėjus, įmonių akcininkus ir savininkus, tobulinti informacijos apie viešuosius pirkimus pateikimą.
„Matau tendenciją, jog dažnai yra siekiama atverti vadinamuosius mažareikšmius duomenis. Aš siūlyčiau imtis atverti svarbesnius duomenis: pradėti nuo duomenų apie galutinius naudos gavėjus – juos valdo Registrų centras. Taip pat ilgainiui svarstyti apie tai, kad visi viešųjų pirkimų duomenys irgi turi būti pateikiami atvirų duomenų formatu“, – sakė jis.
Pasak S. Muravjovo, nors Viešųjų pirkimų tarnyba stengiasi vis daugiau duomenų atverti ir, drauge su Seimu, galėtų būti laikoma geruoju pavyzdžiu, viešųjų pirkimų duomenys galėtų būti pateikiami dar patogiau ir operatyviau.
Kita problema, jo teigimu, vadinamas apgaulingas atvirumas, kai duomenys formaliai yra pateikiami, tačiau tai padaroma nepatogiu formatu, neleidžiančiu jų apdoroti ir lyginti arba reikalaujančių tam itin didelių pastangų.
Taip pat, jo teigimu, svarbu suprasti, jog atvirų duomenų nebuvimas didina biurokratizmo naštą, apsunkina įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimą, todėl į jį reikėtų žiūrėti kaip į prasmingą investiciją, iš pradžių reikalaujančią daugiau sąnaudų, bet duodančią svarbių rezultatų vėliau.
Latvija EBPO indekse yra 21-a, ji įvertinta 0,54 balo, Estija – 24-a, ji įvertinta 0,51 balo.
