Kai kurie keliautojai įveikia visą populiarųjį Trans-Sibiro maršrutą tam, kad patogiai stebėtų besikeičiančius vaizdus pro traukinio langą. Nebūk vienas iš jų.
Nuosekliai ir kūrybingai planuojant maršrutą pakeliui galima rasti daug daugiau įdomių ir unikalių vietų nei nurodoma turistams brukamame populiarojo maršruto variante. Alternatyvus kelionių tinklalapis „The Brave New Traveler“ pateikia kelias iš jų.
Kižai
Kižus galima įvardyti kaip medinės architektūros muziejų po atviru dangumi. Nors ši Onegos ežero sala į turistų maršrutus dažniausiai nepatenka, pamatyti joje tikrai yra ką. Vien salos šventorius yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.
Pagrindinė Kižų cerkvė su 22 kupolais pakeri elegancija ir yra žinoma kaip seniausia Rusijos medine cerkvė, pastatyta dar XIV-ame amžiuje. Kita – Lozoriaus prisikėlimo cerkvė – garsėja ne ką mažiau. Įstabu pagalvoti, jog abi medinės cerkvės buvo sukonstruotos nenaudojant vinių ar metalo.
Dar viena lankytina įdomybė - rekonstruotas senovinis kaimas, kuris leidžia pažvelgti į tradicinį valstiečio gyvenimą Karelijos regione. Nors anksčiau buvę 12 kaimų ir buvo negailestingai sunaikinti, saloje išliko negausus skaičius gyventojų. Tačiau nesitikėkite ten rasti jokių viešbučių ar nakvynės namų.
Lengviausia Kižus pasiekti iš Petrazavodsko plaukiant keltu. Besilankantiems dera įsiminti, jog saloje draudžiama.. rūkyti.
Suzdalė
Suzdalė yra puiki atsvara Maskvos šurmuliui. Penkių valandų kelionė ir galite atsidurti nykštukiniame bažnyčių miestelyje. O šių čia daugiau nei rankos pirštų ir visos priskiriamos vis kitam architektūros stiliui. Sakoma, kad vienu metu miestelyje bažnyčių buvo po vieną 12-ai gyventojų..
Suzdalė priklauso vadinamajam „Aukso žiedui“ – miestų, įsikūrusių Šiaurės-Rytų kryptimi nuo Maskvos, grandinei. Kiekvienas iš jų suvadino svarbų vaidmenį Rusijos istorijoje ir kultūroje bei Rusijos ortodoksų bažnyčios formavimęsi. Todėl tai nėra vienintelis dėmėsio vertas miestelis tame regione.
Krasnojarskas
Trans-Sibiro traukinys Krasnojarską nuo Maskvos pasiekia po 65 valandų. Po tiek kratymosi ateina puiki proga pamankštinti kojas.
Stolbio rezervatą, garsėjantį laukinę gamta, galima pasiekti Krasnojarsko miesto autobusu. Po visą rezervato teritoriją išsibarsčiusios pilkos uolienos yra giliai įsišaknijusios į miestelėnų tradicijas ir folklorą.
Jos taip pat suteikia puikias nemokamo laipiojimo be virvės galimybes. Tik nereikia pamiršti, jog įkopti į uolą gali būti lengva, bet visai kas kita nuo jos nusileisti..
Olchono sala
Keliautojai dažniausiai stabteli Irtkuske, bet retas užsuka į Olchono salą – mažą žemės lopinėlį Baikalo ežere.
Tai visiškai nestebina žinant, kad kelionė į ją trunką apie šešias valandas duobėtais keliais bei vandens transportu, kol galiausiai atvykstama į Kužirą. Kužiras – didžiausia salos gyvenvietė, į kurią tik 2005 m. buvo pradėta tiekti elektra. Geriau vėliau nei niekada..
Smagiausia Olchono saloje apsistoti tiesiog pas žmones jaukiuose mažose trobelėse su krosnimis. Į nakvynės mokestį įeina visas maitinimas, įskaitant tipinę Baikalo žuvis omulį. Už šį mokestį vietiniai net pagamina ir suruošia priešpiečių krepšelius, svečiams išsirengus apžiūrėti salos.
Jokių dušų - nė su žiburiu nerasi. Vienintelis patogumas tradicinė rusų pirtis, kuri nuplauna visus kelionės vargus.
