Pavogti kvepalai, į rankinę paslapčia įkištos virusų knibždančios panaudotos medicininės pirštinės, pliūpsniai keiksmų ir aidintys necenzūriniai žodžiai – kaltinimai, žarstomi viena kitai dvidešimtus metus Jotainių pensione skaičiuojančios socialinės darbuotojos ir prieš pusantrų metų įsidarbinusios bendrosios praktikos slaugytojos.
Įtūžį lieja darbuotojos
Psichikos ligonius glaudžiančio Jotainių pensiono sienas drebina ne globotinių, o tarp pačių darbuotojų įsiplieskusios aistros. Pavogti kvepalai, į rankinę paslapčia įkištos virusų knibždančios panaudotos medicininės pirštinės, pliūpsniai keiksmų ir aidintys necenzūriniai žodžiai – kaltinimai, žarstomi viena kitai, dvidešimtus metus įstaigoje skaičiuojančios socialinės darbuotojos Reginos Starkauskienės ir prieš pusantrų metų pensione įsidarbinusios bendrosios praktikos slaugytojos Aidos Čekanauskienės.
Moteriškių nesutarimai peržengė įstaigos ribas – kolegės šiandien toliau santykius aiškinsis Panevėžio apylinkės teisme.
Po pensiono stogu verdančios neapykantos ugnies nepajėgęs numalšinti direktorius Kęstutis Mikalauskas pripažįsta besikivirčijančioms pavaldinėms neturintis priekaištų tik dėl jų profesinių įgūdžių, tačiau apie moterų būdą linkęs nutylėti.
Rankinėje – užkrėstos pirštinės
Ar įmanoma, kad motina ir dukra galinčios būti kolegės viena kitą ne tik kekšėmis išvadintų, bet dargi trokštų mirties? A.Čekanauskienė teismą stengsis įtikinti, kad R.Starkauskienė kėsinosi į jos sveikatą, o gal net – gyvybę.
Praėjusių metų kovą Jotainių pensione pradėjusi dirbti Aida pasakoja netrukusi suvokti, kad įtikti socialinei darbuotojai bus sunku. Anot jos, dar pirmomis dienomis išgirdo kolegės replikas, esą jaunas žmogus – nepageidaujamas.
„Jau tada pagalvojau, kad bus sunku, o dar viena kolegė perspėjo, kad čia ilgai neužsibūsiu. Esą pensione dirba specifiniai žmonės“, – pamena A.Čekanauskienė.
Slaugytoja tikina kentėjusi, kol R.Starkauskienė peržengė jos kantrybės ribas. Pasak Aidos, kartą kolegė, slapta įslinkusi į slaugytojų poilsio kambarį, ėmėsi kraustyti jos rankinę – išėmusi kvepalų buteliuką nulėkė. A.Čekanauskienė tvirtina bandžiusi sustabdyti kolegę, tačiau šioji tik burbtelėjo, kad neva kažkam patinka jos kvepalų aromatas.
Kvepianti šunybė tebuvo įžanga į tikrą moterų karą. Kartą grįžusi iš darbo Aida apstulbo rankinėje šalia kosmetikos, maisto ir vaistų aptikusi ir panaudotas vienkartines medicinines pirštines.
Slaugytoja dar pagalvojo nuo rūpesčių visai pametusi galvą, jei tokį pavojų užsimiršusi įsimetė į krepšį. O rūpesčių tuomet moteris turėjo per akis – ramybės nedavė ne vien nesutarimai su R.Starkauskiene. Aida išgyveno dėl ligoninėje gydomos sunkiai sergančios dukrelės.
Būtent dėl jos A.Čekanauskienę pirštinės labiausiai ir išgąsdino, mat prieš grįždama namo dar buvo užsukusi į ligoninę – palikusi dukrelei maisto. To paties, kurį nešiojosi šalia panaudotų medicininių pirštinių.
„Pensiono gyventojai serga įvairiomis sunkiomis, užkrečiamosiomis ligomis. Išsigandau, ar per pirštines nebūsiu perdavusi viruso dukrai, ar neužsikrėčiau pati. Išmečiau visą rankinėje turėtą maistą. Ir dabar dar nesu tikra dėl savo ir dukrelės sveikatos. Užkrato pasekmės gali būti labai sunkios“, – baiminosi Aida.
Lindo po sijonu
Slaugytoja keikė save už neapdairumą ir negalėjo atsitokėti, kai kitą dieną R.Starkauskienė tarsi netyčia pasiteiravo, ar nieko neradusi rankinėje. Pasak A.Čekanauskienės, kolegė drąsiai prisipažino paslapčia įmetusi pirštines. Tą esą girdėjusi viena bendradarbė.
Aida nervinasi, kad įrodyti nusikaltimą jai gali būti sunku, mat nepagalvojusi apie pasekmes ją išgąsdinusias pirštines išmetė. Ji nesitiki, kad kolegės sutiks liudyti prieš ilgametę pensiono darbuotoją. Esą pyktis su bendradarbe ir kaimyne kaimo žmonės nenori.
Kitąkart slaugytoja pasakoja turėjusi gėdos, kai pensiono globotinių akivaizdoje R.Starkauskienė kilstelėjusi jos chalatą pasišaipė: ir vėl tu be sijono. Aida tvirtina ne kartą kolegės prie žmonių buvo užgauliojama, išvadinta kekše, necenzūriniais žodžiais.
A.Čekanauskienė nieko nelaimėjo net tuomet, kai pasiskundė vyriausiajai socialinei darbuotojai. Per šios sušauktą susirinkimą kolegė vėl ją išplūdusi.
„Užuot manęs atsiprašiusi, R.Starkauskienė vėl užgauliojo, tik šį kartą ne necenzūriniais žodžiais. Vadino mane lape, sukta, aferiste, aiškino, kad atves žmogų iš buvusios mano darbovietės, jis paliudys, kokia aš nevykusi ir bloga, kad niekur negaliu padirbti. Dargi pažadėjo kitą kartą man į rankinę pridėti „panaudotų kandonų“, – apie kolegės bendravimo būdą „Sekundei“ pasakojo Aida.
Apginti nuo bendradarbės išpuolių slaugytoja prašiusi ir pensiono direktoriaus. Tačiau šis į sveiko proto ribas jau peržengusį moterų konfliktą nusprendė nesikišti. Aidai patarta santykius aiškintis teisinėmis priemonėmis, tai yra – per teismą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
