Liepsnoms ryjant medinį daugiabutį ir jame buvusius žmones, biržiečiai matė, kaip ugniagesių darbą trukdė vandens tiekimas.
Išgąsdinti aplinkinių namų gyventojai kalbėjo, kad tokios nelaimės buvo galima tikėtis ir kad ji gresia ne vienam Kęstučio gatvės daugiabučiui, turinčiam „padidinto pavojingumo židinių" - asocialiai besielgiančių gyventojų.
Oficialus pranešimas apie įvykį
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pranešime apie šeštadienio gaisrą Biržuose pateikta lakoniška informacija. Už šykščių eilučių - tragiški likimai, baimė ir ugniagesių darbas sudėtingomis bei pavojingomis sąlygomis.
Sausio 9 dieną, 23 val. 5 min., ugniagesiai gavo pranešimą apie degantį gyvenamąjį namą.
Atvykus gaisrininkams dviaukščio namo stogas degė atvira liepsna. 10 metrų pločio ir 15 metrų ilgio pastatas buvo medinis, su šiferine stogo danga ir mediniu perdengimu. Gesinant gaisrą buvo aptikti keturių žmonių kūnai, du žmonės buvo evakuoti. Gaisro metu sudegė apie 60 kvadratinių metrų stogo dangos, apdegė apie 45 kvadratinius metrus antrojo aukšto perdangos, sudegė ir sugadinti įvairūs namų apyvokos daiktai. Stipriai apdegė du butai antrajame aukšte. Gaisro metu sunaudota 40 kubinių metrų vandens, kuris buvo vežiojamas iš vandens hidranto, esančio už 800 metrų.
Ypač pavojingame rajone - neatsidarantys hidrantai
Gaisrą stebėję ir pagal išgales padėję žmonės tradiciškai negailėjo pastabų ugniagesiams gelbėtojams. Biržiečiai negalėjo suvokti, kodėl vanduo buvo tiekiamas su pertrūkiais. Vieniems atrodė, jog ugniagesiai atvažiavo be vandens, kiti svarstė, kodėl vanduo neimamas iš šalia esančio užšalusio ežero.
Žmonės turbūt ir pamiršo, jog be vandentiekio trasų gyvenusioje Muravankėje vanduo dabar tiekiamas ir čia yra įrengti priešgaisriniai hidrantai.
Jei hidrantai iš tikro yra, kodėl ugniagesiai turėjo vandenį vežioti iš kito - beveik už kilometro esančio?
„Hidrantai yra, tačiau mes negalėjome atidaryti jų dangčių. Kvietėmės „Biržų vandenų" darbuotojus, tačiau ir su jų pagalba nieko padaryti negalėjome", - pirmadienį „Šiaurės rytams" kalbėjo Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Audrius Nagelė.
„Tai kodėl PGT atstovai pasirašė, kad vandentiekis būtų atiduotas eksploatacijai?" - ugniagesių argumentą atrėmė UAB „Biržų vandenys" vyriausiasis inžinierius Alvydas Zubrauskas.
Pasak A. Nagelės, hidrantai kokybiški, sertifikuoti, todėl vandentiekio trasų priėmimo komisijoje dirbęs PGT atstovas neturėjo teisės jų nepriimti. Kitas dalykas, kad įrenginiai galbūt netinkami naudoti tam tikromis gamtinėmis sąlygomis.
„Šis rajonas - tarsi tiksinti mina" - pripažino PGT viršininkas, kalbėdamas apie Muravankės medinių daugiabučių namų kvartalą.
Nelaimės nuojauta
Gaisro metu sudegė keturi žmonės. Jų kūnai rasti gaisro židinyje - antrajame aukšte buvusiame Gražinos Balčiūnienės bute. Ten buvo ligota 1953 metų gimimo buto šeimininkė su dar trimis tą dieną pas ją besisvečiavusiais biržiečiais. Ugnyje žuvo G. Balčiūnienė, jos draugas Remigijus Toliūnas (g. 1953 m.), gyvenęs Žalgirio gatvėje, Klausučiuose gyvenamąją vietą deklaravusi Regina Burkevičienė (g. 1965 m.) ir daugelio biržiečių pažįstamas, žuvimi dažną aprūpindavęs 1972 metų gimimo Gintautas Eitmanavičius. Policijos pateiktais duomenimis, jis gyveno Vabalninko gatvėje.
Degusioje namo pusėje butai buvo išpirkti trijų savininkų.
Redakcijos žiniomis, po degusiu butu gyvenusios Bronės Juodokienės gaisro metu nebuvo namie. Kas gyvena toje pačioje namo pusėje esančiame kitame pirmojo aukšto bute, išsiaiškinti kol kas nepavyko. Vakar iki pietų redakcijos turėtomis žiniomis, jo šeimininkai dėl laikino apgyvendinimo į seniūniją nesikreipė.
Kitoje namo pusėje esantys keturi butai priklauso savivaldybei. Nors jie neužsidegė, tačiau juose gyventi nebegalima. Visiems keturių butų gyventojams ieškoma kito socialinio būsto.
„Laukėme kažko baisaus, gyvenome tarsi ant bombos. Į dėžutę buvome susidėję dokumentus, kad nelaimei ištikus akimirksniu galėtume išbėgti", - sakė degusio namo pirmajame aukšte gyvenantis Romas Dalinda. Jo žmona Genovaitė sielojosi, kodėl atsakingos institucijos nesiėmė priemonių anksčiau - dėl antrajame aukšte gyvenusios moters ir jos svečių elgesio buvo skųstasi ne kartą.
Šeštadienio naktį gaisravietėje sutikta G. Balčiūnienės motina kalbėjo apie savo ir miesto seniūnijos socialinių darbuotojų pastangas gelbėti dukrą bei dėl jos elgesio galinčius nukentėti kitus žmones. Tačiau išvežti dukters gydyti nepavykę.
Po košmariškos nakties sekmadienio rytą su pastogės netekusiais gyventojais bendravo ir dėl pagalbos tarėsi Biržų miesto seniūnė Kristina Padbarotkina. Ji taip pat prisiminė seniūnijos bei žuvusiosios moters motinos bandymą užbėgti nelaimei už akių.
Paaiškėjo, jog sunkiai bevaikščiojusios moters išvežimui gydyti sutrukdė iš gydytojo psichiatro negautas siuntimas.
„Gal tokia jų darbo specifika, jog negali duoti siuntimo neblaiviam žmogui?" - svarstė socialinė darbuotoja Aldona Šaknienė. Praktiškai niekada neišsiblaivanti ir lovoje nuolat rūkiusi ligonė liko be siuntimo ir galimybės būti gydoma nuo kelių progresavusių ligų.
A. Šaknienė prisiminė, kad dėl pagalbos G. Balčiūnienei daug pastangų dėjo ne tik seniūnija, bet ir ligonės motina, policijos, greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai.
Pasak seniūnės, siuntimo dukros gydymui negavusi motina pranašiškai klaususi, kas atsitiks, jei daugiabutyje įvyks gaisras.
Nelaimė įvyko, numanomos gaisro priežastys - neatsargus elgesys su ugnimi ( rūkymas lovoje).
Du sudegusių žmonių kūnai rasti virtuvėje, du - kitame kambaryje.
Žūties ugnyje išvengusiems gyventojams pastogės ieško savivaldybė. Savivaldybės žiniomis, kito socialinio būsto reikia pensininkų R. G. Dalindų šeimai, pas brolį priglaustai ligotai Laimutei Kaminskienei, šiuo metu ligoninėje besigydančiam Sigitui Maskoliūnui (jis gyveno tėvui priklausančiame bute) bei Arūnui Balčiūnui.
„To, ką patyrėme, neįmanoma apsakyti. Juk puikiai suprantame, kad mus bei aplinkinių namų turtą nuo žūties išgelbėjo ne tik ugniagesiai, bet ir nevėjuotas oras", - sako Muravankės gyventojai.
Dėkingas ugniagesiams
Daugelis stebisi, kodėl taip vėlai žmonės pastebėjo gaisrą. Jo nejuto net tame pačiame name gyvenantys žmonės. Ugniagesių manymu, taip galėjo atsitikti dėl žiemai užsandarintų patalpų, į kurias ilgai neprasiskverbė dūmai bei degėsių kvapas.
Pensininkas R. Dalinda prisimena, kaip šeštadienį prieš vidurnaktį keistą triukšmą išgirdęs ir laiptinės duris pravėręs antrajame aukšte jis išvydo liepsnos liežuvius.
Vyras teigia puolęs nešti į sandėliuką daiktus, nes lauke turtą krauti bijojęs - kieme, anot jo, jau sukiojosi iš pakampių išlindę vaikėzai bei žinomi ilgapirščiai.
Pasak R. Dalindos, ugniagesiai atvykę po kelių minučių, ir, jei ne gelbėtojai, visas namas su visu žmonių turtu būtų supleškėjęs.
Alfreda Gudienė, Kęstutis Slavinskas
