Sunku įsivaizduoti Dmitrijų Medvedevą kaip tragišką figūrą - juk Rusijos prezidentas bent jau teoriškai yra vienas galingiausių pasaulio žmonių. Jis linksmas, jo kalbos gaiviai liberalios ir pasižymi vis drąsesne valstybės kritika. Tačiau jo vizijos nedaug ko vertos, bent jau tol, kol jo pirmtakas Vladimiras Putinas išlaiko realią valdžią šalyje.
Prezidento asmeniniame tinklaraštyje paskelbtas manifestas kviečia prikelti "pasibaisėtiną" ir "neveiksmingą" Rusijos ekonomiką mažinant jos priklausomybę nuo energetinių išteklių bei metalų. D.Medvedevas norėtų uždaryti neproduktyvius, iš vienos pramonės šakos išsilaikančius miestus, kurie gamina niekam nereikalingus produktus, sukurti naują technologijų sektorių ir daugiau investuoti į švietimą, apkarpyti biurokratiją ir paskatinti rusus imtis smulkiojo verslo, kuris sunyko dėl kyšininkavimo ir ekonomikos reguliavimo. "Pastarąjį XX amžiaus dešimtmetį mes mėginome išgyventi, didžiąją praėjusio dešimtmečio dalį - siekėme stabilumo. Dabar turime demontuoti sovietinės praeities palikimą", - neseniai aiškino Rusijos prezidentas užsienio publikai.
Tokios mintys skamba puikiai. Bet visa tai sugriauna faktas, kad vos dieną prieš pasirodant minėtam pranešimui tinklaraštyje V.Putinas leido aiškiai suprasti, jog po 2012 metų rinkimų jis vėl ketina tapti prezidentu. "D.Medvedevas ir aš nuspręsime kartu. Mes esame vieno kraujo", - tuomet pasakė dabartinis Rusijos premjeras. Perfrazuojant šiuolaikinės Rusijos politikos naujakalbę, tai reiškia, jog D.Medvedevas tėra tik laikinas statytinis. V.Putino sugrįžimas sugriautų visus radikalius D.Medvedevo pasiūlymus - nuo ekonominių jo idėjų iki plano reformuoti "supuvusias" Rusijos teisingumo ir teisėtvarkos sistemas. Juk dėl daugelio dabartinių Rusijos problemų kaltas V.Putinas. Per dvi jo kadencijas biurokratija Rusijoje išaugo dvigubai, o šešėlinės ekonomikos dalis - dešimteriopai. Biurokratija virto verslo elitu, nes valdžia - pradedant Kremliumi ir baigiant provincijos gubernatoriais ir net vietiniais milicininkais - prarijo privačias įmones.
Šiandien verslo konkurentai dažnai naudojasi valstybės galia, kišdami savo varžovus į kalėjimą. Jie rengia žlugdančius mokesčių inspektorių reidus ir pavagia net atskiras įmones, nuolaidžiaujant vietos valdžiai. Dėl to Rusijos verslininkams beveik neįmanoma varžytis tarptautinėje rinkoje arba pritraukti investicijų, nes nėra jokios garantijos, kad jų įmonė nebus nusavinta. Vienintelis kelias išlikti - būti stambiam ir susijusiam su valdžia. Taip kuriamos išpūstos, neefektyvios verslo imperijos.
Vienas D.Medvedevas visų šių problemų neišpręs. Jis gali siūlyti radikalių idėjų, bet jis tėra tobulas stebėtojas, pasirinktas V.Putino kaip tik todėl, kad, atrodė, nekels jokio pavojaus galutiniam jo sugrįžimui.
Vis dėlto D.Medvedevas yra daugiau nei V.Putino priedanga, daugelis kritikų netgi atsižvelgia į jo nurodymus, kaip gydyti Rusijos ligas. Tačiau dėl antikorupcinės prezidento pradėtos kampanijos nebuvo atleistas nė vienas aukšto rango V.Putino statytinis. D.Medvedevo reikalavimas, kad biurokratija paviešintų savo pajamas ir turtus, buvo vykdomas pateikiant juokingai menkas deklaracijas. Tai vėl sustiprino įsitikinimą, jog D.Medvedevui trūksta galios, kad paleistų ugnį į "senąją gvardiją".
Rusijos ekonomika yra tarsi kiauras kibiras - jis atrodo pilnas dėl pinigų, kurie plūsta į jį, daugiausia iš naftos bei dujų. Tačiau realiai Rusijos konkurencingumo, produktyvumo bei pramonės rodikliai yra daug žemesni nei išsivysčiusių valstybių. 2000 metais prasidedant V.Putino valdymui Rusija buvo 55 vietoje vertinant pagal Pasaulio ekonomikos forumo pasaulinio konkurencingumo indeksą, o 2009-aisiais, praėjus dešimčiai stabilumo ir klestėjimo dėl aukštų naftos kainų metų, ji nukrito į 63 vietą. Pagal įstatymus, kurie gina investuotojus bei nuosavybės teises, Rusija V.Putinui valdant smuko per 20 laiptelių - į 63 vietą. Todėl ir dabar, kai Europa bei Jungtinės Valstijos pradeda rodyti bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo ženklų, Rusija tik blogina savo prognozes, ir šiais metais laukiama 8,5 proc. BVP smukimo.
Atsižvelgiant į visas šias tendencijas, D.Medvedevas tampa dar prieštaringesne figūra - tiek dėl aštrios savo kritikos, tiek dėl savo keliamų tikslų beviltiškumo.
Parengė Audronė MASIONYTĖ
