Tęsiame straipsnių ciklą, parašytą remiantis POP karaliaus Maiklo Džeksono biografija, kurią išleido artimas Maiklo draugas, žurnalistas Dž. Rendis Taroborelis (J. Randy Taraborrelli)
Augant viešumoje
Kritiškai nagrinėjant žmogaus gyvenimą, visada patogu prisiminti praeitį ir apkaltinti ją tuo, kaip susiklostė įvykiai, nors tai ir ne visada teisinga. Be jokios abejonės, Maiklo Džeksono šeima nesiekė sugriauti savo vaiko gyvenimo, bet reikia pripažinti, kad vertybių sistema, kurią Džeksonų tėvai perdavė savo vaikams, buvo mažų mažiausiai iškreipta. Imtis visų įmanomų priemonių, kad iškiltum, – tokia buvo jų vertybių skalė.
Vis tik įžymius vaikus iš kitų išskiria ne tik milžiniškos pinigų sumos, kurias jie uždirba. Dažniausiai jie negauna gero išsilavinimo. Maiklui Džeksonui su broliais teko lankyti ir valstybines, ir privačias mokyklas. Deja, ramybės jie nerado niekur. „Koridoriuose stovėdavo minios žmonių ir tiesiog dėbsojo į klases, – atsimena Maiklas. – Tai buvo bauginančios akimirkos.“
Kai Maiklui sukako keturiolika, jo elgesys pradėjo keistis. Kol jo broliai puikiai tvarkėsi su įtampa dėl sparčiai augančios sėkmės, Maiklas atrodė pažeidžiamesnis. Jo apsaugos darbuotojas net pasirūpino, kad jis galėtų naudotis krovininiais viešbučių liftais, o ne viešaisiais – ne kartu su „normaliais žmonėmis“, kaip Maiklas juos vadino.
Nesvarbu, kur būdavo, visas dėmesys tekdavo tik Maiklui. Dėl to jis ėmė jaustis nesaugus ir nepritampantis prie kitų. „Jis tapo vienišiumi, – atsimena Katerina Džekson, Maiklo mama, – nesutardavo su savo amžiaus vaikais. Nežinau, ar jis turėjo bendraamžių draugų. Manau, kad ne.“
Sutartis su CBS
Nepaisant „The Jackson 5“ koncertų populiarumo, daugėjo bėdų dėl įrašų pardavimo. Bendrovės „Motown“ bosai negalėjo skirti dėmesio visiems – juk tuo metu jie rūpinosi ne tik Džeksonais. Pastariesiems paskirtas vadybininkas Evartas Abneris nusprendė, kad jeigu pardavimas prastas, tai bus grupės, bet ne „Motown“ kaltė.
Nenuostabu, jog Džozefas nusprendė, kad reikalingi pokyčiai. Nors Maiklas prieštaravo sprendimui palikti „Motown“, grupė balsavo priešingai. Tuo metu Maiklo nuomonė laikyta nesvarbia. Bent jau ne verslo klausimais.
Neilgai trukus po to Džeksonai gavo nuostabų pasiūlymą iš „CBS Record Group“. Derybų metu buvo kilęs vienintelis sunkumas – CBS nenorėjo leisti Džeksonams kurti ir įrašinėti jų pačių muzikos, nes abejojo jų sugebėjimais. Visgi šį kartą Džozefas atliko didelį darbą ir išsikovojo palankią grupei (tiek finansine, tiek kūrybine prasme) sutartį.
Prasidėjo Džeksonų etapas televizijoje.
“Kodėl jie mano, kad aš gėjus?”
Nuo to laiko, kai Maiklas tapo paaugliu, aplinkinius ėmė labai dominti jo asmeninis gyvenimas. Maiklas visą gyvenimo turėjo taikytis su tokia situacija. Tačiau sulaukęs devyniolikos, pirmą kartą buvo įskaudintas nemalonių spaudoje paskleistų gandų.
Šį kartą buvo spėjama, kad jis nori ištekėti už gražuolio aktoriaus Klintono Daviso. Kad ir kur tuo metu Maiklas pasirodydavo, visur girdėdavo tą pačią istoriją. Tai jį taip paveikė, kad jis bijodavo viešumoje pasirodyti su bet kokiu vyru, išskyrus savo brolius.
Vieno interviu metu Maiklo paprašė atskleisti tiesą – gėjus jis ar ne. Maiklas tada sakė: „Nesu homoseksualas. Aš toks nesu ir taškas.“ O po ilgokos pauzės dar pridūrė: „Kas su manimi negerai, kad žmonės galvoja, jog aš gėjus? Ar tai dėl mano balso? Ar todėl, kad aš nelakstau paskui merginas? Nesuprantu, kodėl?..“
Be paskalų apie seksualinę orientaciją, jis turėjo ir kitokių problemų. Pagrindinės jų buvo susijusios su jo išvaizda. Jo veidas buvo labai spuoguotas ir jis to labai gėdijosi – rodytis viešumoje jam buvo didelė kančia. Be to, Maiklas manė, kad yra labai negražus – jo oda per tamsi, o nosis – per plati. Ir nors šeima matė tokias Maiklo keistenybes, nei Džozefas, nei broliai nesiėmė jokių priemonių jam padėti.
„Didžianosis“
1977 metais Maiklas Džeksonas kartu su drauge Diana Ros sutiko nusifilmuoti muzikiniame filme „Ozo šalies burtininkas“. Deja, tai buvo pirmasis Maiklo darbas, kuris nesulaukė sėkmės ir pripažinimo. Tiesa, reklaminė kampanija buvo tikrai „stipri“. Popkaraliaus biografijos autoriui žurnalistui Dž. Rendžiui Taboreliui buvo pasiūlyta susitikti su Maiklu. Šis vilkėjo geltonais marškinėliais, juodais džinsais ir sportine kepuraite. Buvo basas. Po savaitės jam turėjo sueiti dvidešimt.
Maiklo paklausė, kaip jis sužino apie tai, kas vyksta pasaulyje? Gal skaito laikraščius ar žiūri televiziją? „Aš žiūriu animacinius filmukus. Dievinu V. Disnėjų. Magijos šalį. Disneilendą. Voltas Disnėjus buvo svajotojas kaip ir aš“, – atsakė Maiklas. Tada žurnalistas paklausė, kas, Maiklo manymu, jam yra didžiausias karjeros iššūkis. „Pateisinti Džozefo viltis. Įgyvendinti tėvo lūkesčius yra mano profesinis iššūkis“, – tuomet sakė Maiklas.
Vėliau prie Maiklo prisijungė ir jo broliai. Netrukus buvo paliesta ir pravardžių tema. „Maiklas turi pravardę“, – prasitarė Marlonas. „Nebandyk pasakyti.. prašau, nesakykit“, – tyliai prašė popkaralius. „Vadinkit jį… didžianosiu“, – nuskambėjo. Maiklas pasimuistė kėdėje ir visą likusią interviu dalį buvo tarsi apdujęs. Ir tik prieš žurnalistui išeinant Maiklas paprašė: „Tikiuosi, to niekam nesakysi?“ Jo akyse matėsi nusižeminimas ir maldavimas.
Asmeninis advokatas
Maiklo muzikinis gyvenimas, kita vertus, sekėsi geriau. Jis išsikovojo teisę išleisti solinį albumą. Kai „Off the Wall“ 1979 metais pagaliau buvo pristatytas plačiajai visuomenei, sužavėti liko ne tik gerbėjai, bet ir muzikos pramonės šulai. Gerbėjai tikino, kad dar niekada nebuvo girdėję Maiklo dainuojant su tokiu nevaržomu džiaugsmu.
Tą patį mėnesį Maiklui sukako dvidešimt vieneri. Ta proga jis priėmė vieną svarbiausių savo gyvenimo sprendimų, kuris vėliau pakreips jo karjerą, – pasisamdė asmeninį advokatą. Juo tapo Džonas Branka – pramogų pasaulio teisininkas, dirbęs su „Beach Boys“, Nylu Daimondu ir Bobu Dilanu.
Jam Maiklas papasakojo du pagrindinius savo siekius: jis trokšta tapti didžiausia šou verslo žvaigžde ir pačiu turtingiausiu iš jų visų. Be to, Maiklas guodėsi muzikos pramonės požiūriu į jį. Pavyzdžiui, jis norėjo atsidurti ant žurnalo „Rolling Stone“ viršelio, tačiau leidėjai atsisakė: „Nemanome, kad Maiklo Džeksono istorija verta viršelio“. Maiklas buvo įsiutęs. „Rolling Stone“ viršelis tapo dar viena Dž. Brankos užduotimi.
Ateinančius dvidešimt metų šis advokatas nenuginčijamai bus svarbiausias žmogus Maiklo karjeroje. Tai jis tarsis dėl kiekvieno Maiklo sandėrio, taps patikimu draugu ir patarėju bei savo akimis įsitikins, kaip Maiklas Džeksonas pasieks abiejų savo tikslų.
Griūvanti šeima
Daugeliui šiuolaikinių žmonių Maiklas išlieka mįslė. Ironiška, tačiau prieš dvidešimt metų taip buvo kalbėta apie jo tėvą Džozefą Džeksoną. Jis visiems atrodė labai paslaptingas. Dozefas iš tiesų turėjo slaptą gyvenimą su devyniolikmete Džina. Net susilaukė su ja dukters. Nors to paslėpti nuo šeimos nepavyko, visus jo susitikimus su antrąja šeima slėpė jo kolegė Džina Sprag. Pasigirdo kalbų, kad ir su ja Džozefas turi romaną. Jos pasiekė ir Kateriną.
1980 metų spalio 16 dieną su keturiolikmete Džanet ir sūnumi Rendžiu ji nuėjo aplankyti tos moters. Trijulė įžengė į Džinos kabinetą. Vėliau iš jo pasigirdo klyksmai ir dūžiai. Įbėgę Džinos kolegos pamatė, kad Rendis laiko moterį prispaustą prie sienos, o Katerina daužo ją rankine.
Šis incidentas labai paveikė Maiklą – buvo sugriautas jo motinos, kaip idealaus žmogaus, įvaizdis. Jį bandė guosti tuometinė draugė Džeinė Fonda: „Tu turi liautis galvoti, kad žmonės yra stiprūs. Tavo motina turi trūkumų kaip ir mes visi.“ Užuot sureagavęs adekvačiai, Maiklas tik verkė: „Aš toks apgailėtinas, ir mano gyvenimas toks siaubingas...“
Dvidešimt dvejų Maiklas, griūvant jo šeimai, raudojo kaip vaikas. Jis pamažu pradėjo grimzti į fantazijų pasaulį – vietą, kur niekada nebūna tokių nesusipratimų. Jis grimzdo vis giliau, ir vis sunkiau buvo jį pasiekti.
Kitame straipsnyje apie POP karalių skaitykite: pirmoji Maiklo artima pažintis su berniukais, vieno populiariausių visų laikų pop albumo „Thriller“ kūrimas ir sėkmė bei priežastys, kodėl sūnus stojo prieš savo tėvą.
Teksto autorė Rūta Vederytė
