Dažnai bendraujant su verslininkais šie guodžiasi, kad dalis visuomenės juos laiko vagimis, o politikai – melžiamomis karvėmis. Be to, retai įvertina kuriamų produktų vertę, indėlį į šalies ekonomikos ir konkurencingumo didinimą, darbo vietų kūrimą. „Ekonomika.lt“ pabandė nupiešti tradicinio šalies verslininko portretą.
Lietuvoje verslu užsiima įvairaus amžiaus žmonės, tačiau specialistai pastebi, kad tarp verslininkų dominuoja 25–40 metų sulaukę asmenys. Šiemet pristatytas „Global entrepreneurship monitor“ (GEM) tyrimas, kurį Lietuvoje inicijavo Ūkio ministerija ir organizacija „Versli Lietuva“, atskleidė, kad mūsų šalis yra viena daugiausia turinčiųjų jaunų verslininkų (nuo 18 iki 24 metų). Pavyzdžiui, Šveicarijoje ir Japonijoje verslą pradeda daugiau žmonių, sulaukusių 44–54 metų.
Jaunas amžius anaiptol nelemia patirties trūkumo: priešingai – pastebima, kad verslo Lietuvoje imasi išsilavinę ir anksčiau kitose įmonėse padirbėję žmonės, kartu nevengiantys ir mokytis.
GEM tyrimo duomenimis, beveik pusei apklaustų verslininkų sugalvoti idėją padėjo darbo patirtis kitose bendrovėse. „Versli Lietuva“ atstovė Ingrida Šulcienė net neabejoja, kad lietuviai yra verslūs, ir pastebi, kad vis daugiau atsiranda ypač gabių jaunuolių: „Pasitaiko ir labai ryškių verslininko gyslelę turinčių asmenybių, tokių perliukų vis daugiau matome tarp jaunimo. Viena priežasčių – pozityvi informacija apie verslą, verslininkus, ypač skatina sėkmės istorijos ir užkrečiami pavyzdžiai.“
Pasak ISM Vadovų mokyklos („Executive school“) direktoriaus Ugniaus Savicko, mažėja verslų, kurie kuriami be pasirengimo, mat saviveikliškai pradėti verslai turi mažai galimybių išgyventi konkurencinėje kovoje, arba bent jau stipriai save izoliuoja nuo sėkmės potencialo.
Kalbant apie pirmąsias investicijas, „Verslios Lietuvos“ specialistai tvirtina, kad verslininkai labiausiai linkę kliautis giminių ir draugų finansiniais ištekliais, o neturintieji tokių galimybių kreipiasi į bankus. Labiau patyrę renkasi vadinamuosius verslo angelų ar rizikos fondus.
Verslas – tai aš
Verslo valdymo konsultacijų ir mokymų bendrovės „OVC Consulting“ ekspertai teigia, kad lietuviai verslininkai dažnai susitapatina su verslu, mat jam skiria ne tik savo pinigų, bet ir energiją.
„Todėl vyrauja tendencija, kad verslininkas nenoriai patiki kompanijos vairą samdomam vadovui. Net radęs tinkamą patikėtinį jis negali jo nekontroliuoti“, – sako „OVC Consulting“ projektų vadovė Renata Maciunskaitė-Zujienė.
Anot I. Šulcienės, pastebima tendencija, kad anksčiau vyravusį įsakmų ir kontroliuojantį vadovavimo stilių pastaruoju metu keičia demokratinis, labiau orientuotas į komandą.
„Tuomet vadovas darbuotojams tampa patarėju, mokytoju ir vedliu. Jis siekia darbuotojams sudaryti sąlygas, kuriomis jie geriausiai atskleistų savo savybes, kompetenciją“, – sako ji.
GEM tyrimas atskleidė, kad, aplinkinių nuomone, verslininkai yra diplomatiški (39 proc. respondentų), bet nerūpestingi (30 proc. respondentų). Apklaustųjų nuomone (47,5 proc.), labiausiai verslininkai rūpinasi savo pinigine.
„Lietuvos verslininkai nekantrūs, – priduria U. Savickas. – Jie siekia greito rezultato. Kantrybės ir nuoseklumo – šių savybių dar kartais pritrūksta.“
Bendraudami su partneriais mūsų verslininkai išplėtoja ilgalaikius tvirtus santykius, mat suvokia, kad tai lemia jų sėkmę.
„Tačiau į darbuotoją vis dar nėra žiūrima kaip į partnerį“, – priduria I. Šulčienė.
Švedijos prekybos tarybos Baltijos šalyse šiemet atliktas tyrimas atskleidė, kad opiausia problema švedai verslininkai Lietuvoje laiko mokėjimo terminų nesilaikymą valstybiniame ir privačiame sektoriuose.
„Mokėjimų kultūra Lietuvoje įvardyta kaip prasčiausia Baltijos šalyse teigiant, kad „atidedami mokėjimai Lietuvoje tapo savotiška tradicija“, – teigia tarybos vadovas Baltijos šalims Mantas Zalatorius.
Sąžiningumo trūksta
Jis teigia, kad atviruose komentaruose švedų įmonių atstovai pareiškė nuomonę, jog kartais konkurentai naudojasi jiems priklausančiomis žiniasklaidos priemonėmis siekdami konkurencinio pranašumo. Nemažai jų išreiškė nepasitikėjimą ginčų sprendimo sistema šalyje: šį nepasitikėjimą galima apibendrinti vieno iš verslininkų pareikšta nuomone: „Lietuvoje bet kas gali paduoti į teismą bet ką – be jokių pasekmių.“
Kad problemas spręsti kyšiais kol kas lietuviams atrodo priimtinas būdas, atskleidė ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus tyrimas. Anot jo vadovo Sergejaus Muravjovo, 17 proc. apklaustų verslininkų pripažino davę kyšį, o 65 proc. mano, kad taip išspręstų verslo problemas.
„Vis dėlto tai mažiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį, tad tai teigiamų tendencijų pradžia, – mano S. Muravjovas. – Žinoma, verslininkai yra aktyvesni dalyvaudami antikorupcinėje veikloje, tačiau nėra linkę patys prisiimti atsakomybės. Lietuvoje nėra skiriama dėmesio korupcijai privačiame sektoriuje, nors tokių atvejų tikrai yra. Tai turbūt lemia ir tai, kad rytų europiečiai nėra linkę mokėti daugiau už skaidraus ir atskaitingo verslo produktus.“
Interesai platėja
Paklausti, iš ko, jų nuomone, gyvena verslininkai, ekspertai įvardija tris pajamų šaltinius: verslą, privačias investicijas ir pajamas iš turimų akcijų. U. Savickas teigia, kad verslininko atlyginimas šalyje svyruoja nuo 8 iki 15 tūkst. litų.
SEB banko Privačios bankininkystės departamento direktorė Aušra Survilienė teigia, kad verslininkams tvarkant savo finansus galima pastebėti dvi įpročių tendencijas priklausomai nuo verslo plėtojimo etapo: „Jei verslininkas plečia verslą, jis tam ir skiria didesnį dėmesį, dažnai traktuodamas savo sukauptas ir valdomas lėšas kaip skirtas verslui stiprinti. Vėliau padėtis keičiasi: sukūręs ilgalaikius verslus žmogus galvoja apie verslo ir asmeninių finansų atskyrimą, didesnę dalį lėšų nukreipia taupymui ir investavimui. Pastarosioms dažniausiai renkasi tas sritis, su kuriomis susijęs ir verslas. Jie finansų valdymo moko ir savo vaikus – būsimus verslo ir sukauptų išteklių paveldėtojus.“
Uždirbęs pakankamai lietuvis verslininkas daugiau dėmesio skiria savo laisvalaikiui, pomėgiams.
„Pasiekę savotišką pripažinimo lygį verslininkai stengiasi išnaudoti įvairias saviraiškos priemones už verslo ribų: keliones, knygas, klubinę veiklą, dalyvavimą nevyriausybinėse organizacijose, labdaroje ir panašiai“, – sako R. Maciunskaitė-Zujienė.
Tačiau ekspertai kol kas gana kritiškai vertina korporatyviniu mastu vykdomas socialines iniciatyvas: pastebima, kad tokie projektai dažniausiai siejasi su įmonės veikla. Labdarai trūksta naujų formų, idėjų, nes jos griebiamasi norint užsidėti pliusiuką. Matyt, taip yra todėl, kad socialinė atsakomybė yra viena dažniausiai vartojamų sąvokų, tad vieni tai daro dėl bendrų tendencijų, o kiti – nuoširdžiai.
FAKTAI
Lietuva yra viena iš daugiausia turinčių jaunų verslininkų – nuo 18 iki 24 metų
Mūsų šalis yra viena iš daugiausia jaunų verslų (iki 3,5 m) turinčių ekonomikų
Beveik pusei apklaustųjų sugalvoti savo verslo idėją padėjo darbo patirtis kitose įmonėse
GEM tyrimo duomenimis, 45 proc. respondentų verslininko karjeroje mato daugiau pranašumų nei trūkumų
Beveik 40 proc. respondentų įsitikinę, kad jei turėtų nuosavą verslą, būtų labiau gerbiami artimųjų ir pažįstamų
NUOMONĖS
Ugnius Savickas, ISM Vadovų mokyklos („Executive school“) direktorius
Lietuviai vadovauja drąsiai ir tiesiogiai, bet didelę reikšmę skiria darbuotojams – pagrindinei verslo varomajai jėgai. Jiems svarbi motyvacija, pasitenkinimas, kultūra, tačiau jie išlieka ypač reiklūs profesionalumui ir kokybei
Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas
17 proc. apklaustų verslininkų pripažino davę kyšį, 65 proc. mano, kad taip išspręstų verslo problemas. Vis dėlto tai mažiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį, tad tai teigiamų tendencijų pradžia. Nors korupcijai privačiame sektoriuje dėmesio skiriama mažai
Arminas Lydeka, protokolo ir etiketo ekspertas
Per pastaruosius 15 metų pastebimas akivaizdus progresas: jau nebepamatysime baltų kojinių prie darbo kostiumo ar dokumentų, sudėtų į prekybos centro maišelį. Bendrai verslininkams būtų galima rašyti vidutinį pažymį, nes komunikacijoje jiems reikėtų pasitempti
Evelina POVILAITYTĖ
