Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Ukrainoje Karpatų kalnų vietos gyventojai huculai pragyvenimui užsidirba iš galvininkystės, miško verslų, puodininkystės ir turizmo. Tačiau dėl neramumų Rytų Ukrainoje jie sako sulaukiantys vis mažiau turistų ne tik iš užsienio, bet ir pačios Ukrainos.
Tradicinių huculų sodybų Karpatų kalnuose išlikę ne viena. Tiesa, dabar tai – jau muziejai, nes pastatuose niekas negyvena – huculai įsikūrę šiuolaikiškuose namuose.
„Tai – ne paprasta sodyba, o huculų tvirtovė. Huculai gynėsi nuo laukinių žvėrių, priešų ir svetimšalių, todėl ir statė tokias tvirtoves. Tvirtovės kompleksas turėjo dvejus vartus, ir du pastatus, kurie sudarė uždarą erdvę. Pastatus jungė uždaras kiemas. Huculai gyveno gan uždarai. Žiemą jie iš savo komplekso be reikalo neišeidavo – dažniausiai jų keliai vedė į kalnus“, – teigė Verchovinos turizmo informacijos centro vadovas Vasilijus Kabiliukas.
Nuo seno Karpatų kalnų huculai vertėsi galvininkyste, miško verslais, medžio drožyba, odos ir vario dirbinių gamyba, puodininkyste ir audimu.
Šiuolaikinės huculų bendruomenės išsaugojusios tradicinę kultūrą dažniausiai verčiasi iš turizmo. Atvykstantiems turistams, kurių šiemet Huculščinoje dėl neramumų Rytų Ukrainoje ir įtemptos padėties visoje šalyje sumažėjo perpus, siūlo įvairių rankų darbo dirbinių – siuvinėtų drabužių, kilimų, keramikos, margučių, metalo dirbinių.
„Huculai išlaikė senąsias vestuvių tradicijas – jaunavedžiai vis dar puošiasi ryškiais aprėdais. Kiekvienas kaimas turi savas apeigas, dainas ir šokius. Huculai tikintys, bet jiems nėra svetimas ir šamanavimas“, – pasakojo Huculų nacionalinio meno muziejaus mokslinė bendradarbė Irena Gulai-Nazarova.
Daugelis huculų yra unitai ar stačiatikiai – jie meldžiasi senosiose cerkvėse. Cerkvė pastatyta prieš daugiau nei 500 metų ir ji niekada nebuvo uždaryta.
„Statomos ir naujos cerkvės. Valdžia Krivipolės kaime pastatė naują cerkvę. Ji taip pat medinė, statė ją mūsų – huculų – meistrai pagal senąją huculų architektūrą“, – sakė Krivorivnės kaimo huculų cerkvės šventikas Ivanas Ryborukas.
Huculų žemėse iš kartos į kartą puoselėjamos tradicijos traukė ir žymius Ukrainos rašytojus, vienas iš jų – Ivanas Franko.
„Rašytojas buvo sužavėtas mūsų gamta, žmonėmis ir huculų paprastumu“, – teigė Krivorivnės I. Franko muziejaus vedėja Ana Luciuk.
Skaičiuojama, kad huculais save laiko daugiau nei 20 tūkstančių vakarų Ukrainos gyventojų. Dauguma jų gyvena Ivano–Frankivsko ir Černivcių regionuose ir Užkarpatėje.
