„Toyota" - didinga kompanija užmiršusi automobilių sporto reiškmę

Didžiausias automobilių gamintojas pasaulyje - „Toyota". Neįtikėtinai turtingą istoriją turintis automobilių gamintojas, atrodo šiuo metu yra ją šiek tiek primiršęs. 
Technologiškai vienas pažangiausių automobilių gamintojų šiuo metu yra susikoncentravęs pagerinti markės įvaizdį jaunesnių žmonių tarpe, tačiau kol marketingo šulai bando išspręsti mįslę keturgyslę, „Toyota" turėtų pažiūrėti į praeitį ir ką tuo metu darė šios kompanijos specialistai.
Pati geriausia reklama kiekvienam automobilių gamintojui yra sportas. Nesvarbu ar tai būtų 1937 ar 2013 metai, daugelis ekspertų sutinka, jog geriausia automobilio ir kompanijos reklama yra automobilių sporte. Aišku toks reklamos būdas yra beprotiškai brangus, tačiau planuojant kompanijos strategiją į priekį, tokia mąstysena ateityje gali atnešti neįtikėtinai daugybę privalumų ir gerbėjų.
Prisiminkime „Subaru Impreza" ar „Mitsubishi EVO" kultą, kuris tęsiasi jau daugiau negu dvidešimt metų. Kodėl tokio kulto neturi „Toyota"? Akio Toyoda - kompanijos vadovas teigia, jog per pastarąjį dešimtmetį „Toyota" atgręžė nugarą tikriems markės fanams ir šią padėti po truputėlį pradės taisyti.

Ralio fanatikai

Norėdami priminti auksinius markės laikus automobilių sporte, reikėtų akis iškart nukreipti į pasaulio ralio čempionatą, kuriame „Toyota" dalyvavo nuo pat septinto dešimtmečio ir jame dalyvavo daugiau negu 20 metų.
„TMG" - speciali „Toyota" kompanijos įkurta automobilių sporto divizija, kuri buvo atsakinga iš ugnimi besispjaudančius ralio bolidus. Laikui bėgant, „TMG" nusprendė plėstis ir pradėjo siūlyti savo paslaugas privačioms kompanijoms ir tiems kas turi pinigų. Iš pasaulio ralio čempionato „Toyota" kartu su „TMG" pasitraukė 1999 metais ir ruošiesi pereiti į pačią didingiausią automobilių sporto šaką - Formulę 1.
Prieš tęsiant šią temą, reikėtų pridurti, jog „TMG" septintame dešimtmetyje buvo vadinama „TTE" - Toyota Team Europe. Ši speciali divizija buvo įkurta 1972 metais. „Toyota" atstovai kartu su Ove Anderssonu įkūrė specialias dirbtuves, kuriose ruošdavo „Toyota Celica" automobilius sunkiems ralio greičio ruožams.


Pirmasis bandymas šiek tiek prisvilo, kai Ove Anderssonas su „Toyota Celica" užėmė devintą vietą. Nors šiais laikais daugelis komandų tokiu rezultatu būtų nepatenkinti, tačiau į šią situaciją reikėtų pažiūrėti iš kito kampo. Į 1972 metais vykusį „RAC" ralį atvyko daugybę automobilių sporto komandų iš Japonijos, kurios savo garažuose turėjo specialiai paruoštus „Datsun 240Z" automobilius. Tuometinis „Toyota" kompanijos vadovas maldavo Ove Anderssono įveikti pačias prestižiškiausias ralio komandos iš Japonijos, kurios pilotavo jų konkurentų automobilius. Užduotis įvykdyta!
Raliui ruošta „Toyota Celica" nuolatos turėdavo keliauti iš Japonijos į Europą. Kelionė užtrukdavo labai daug laiko ir tai kainuodavo nemažą sumą pinigų. Todėl kompanijos pirmasis oficialus ralio pilotas - Ove Anderssonas, įkūrė savo dirbtuvės Uppsala mieste, Švedijoje ir jas pavadino „Andersson Motorsport". Vėliau jis dirbtuves perkėlė į Briuselį, kuriose gimė ne tik „Celica", bet ir „Corolla" modeliai, kurie sugebėjo užkariauti ne vieną pasaulio ralio čempionato etapą.
Pirmoji oficiali pergalė į „Toyota" rankas pateko 1975 metais, kai Hannu Mikkola su „Toyota Corolla 1600" laimėjo 1000 ežerų ralį.
Laikui bėgant ir augant alkiui, „Toyota" sportiškoji divizija išaugo nuo 11 iki 20 darbuotojų. Dirbtuvėse dirbant daugiau žmonių, 1979 metais gimė mintis ralio varžybose naudoti „Toyota Celica Turbo" su kuria pavyko laimėto „Safari" ralį du metus iš eilės.

Keturių varomųjų ratų era

Aštuntas dešimtmetis ralyje pasižymėjo neįtikėtinu progresu. Į sceną įsiveržus „Audi Quattro", „Toyota" pirmąjį keturiais ratais varomą automobilį pristatė 1987 metais. „Toyota Celica GT-Four - šį legendinį bolidą pilotavo Juha Kankkunenas ir Kennethas Erikssonas. Vėliau prie komandos prisijungęs Carlosas Sainzas, 1990 metais laimėjo pasaulio ralio čempionatą su šiek tiek atnaujinta „ST165" modifikacija.


Po dviejų metų, „Toyota" pristatė dar kartą atnaujintą „GT-Four" modifikaciją - „ST185", kuri 1992 metais Carlosui Sainzui atnešė dar vieną čempiono titulą. 1993 ir 1994 metai buvo sėkmingi Juha Kankkunenui ir Didier Aurioliui.

„Corolla WRC"

Nors „Toyota Celica GT-Four" buvo pirmasis markės bolidas, kuris padėjo laimėti čempiono titulą, tačiau „Corolla" komandos lygį pakėlė į aukštumas. Tai buvo technologiškai pranašiausias ir visa galva aukščiausias už visus „WRC" čempionate dalyvaujančius bolidus.
Dar vienas bolido pranašumas buvo tas, jog „Corolla" buvo labai kompaktiškas automobilis, ypač jeigu palyginsime jį su konkurentais. „Corolla" buvo ne tik trumpesnė už „Celica", bet ir turėjo siauresnę provėžą. Carlosas Sainzas ne kartą yra užsiminęs, jog pats geriausias ralio bolidas, kurį jis kada nors pilotavo, buvo būtent „Toyota Corolla". Carlosas Sainzas šį bolidą girdavo dėl puikaus valdymo, puikios vairuotojo pozicijos ir neįtikėtinai patikimų agregatų.


Automobilis naudojo „MacPherson" tipo važiuoklę, kurioje buvo naudojami „Ohlins" firmos amortizatoriai. „Xtrac" sukūrė šešių pavarų sekvencinę dėžę, kurią buvo galima valdyti su mentelėmis esančiomis už vairo. Bene didžiausias šios pavarų dėžės privalumas buvo, jog ją inžinieriai galėdavo suporuoti su bet kokiu diferencialu.
Po bolido kapotu slėpėsi 2 litrų, keturių cilindrų benzininis agregatas, kuris išvystydavo 300 arklio galių ir 510 NM sukimo momentą.
Visgi toks technologiškai pažengęs automobilis savo ragus parodė 1998 metų sezono pabaigoje, kai D.Britanijos ralio metu, Carloso Sainzo pilotuojamas automobilis likus kilometrui iki finišo užgeso ir atsisakė užsivesti. Šis įvykis iki šiol temdo gan sėkmingą „Corolla" pasirodymą pasaulio ralio čempionate.
Visgi 1999 metai buvo vieni sėkmingiausių pasaulio ralio čempionate. Kompanijos iš pasaulio ralio čempionato pasitraukė su trenksmu. Carlosas Sainzas visuose čempionato etapuose užėmė prizines vietas.