Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Prorusiška Krymo valdžia tvirtina, kad referendumui visiškai pasirengta, ir tikisi, kad ateis balsuoti 100 procentų Krymo gyventojų. Tačiau jiems, panašu, labiau rūpi, kaip per visus šiuos neramumus išsaugoti santaupas ir atgauti pensijas.
Per kelias pastarąsias dienas naujoji Krymo valdžia iš tikrųjų parodė stebėtiną organizuotumą ir, greičiausiai ne be dar labiau organizuoto vadovavimo ir paramos, pasirengė sekmadienį vyksiančiam referendumui dėl Krymo prijungimo prie Rusijos. Yra ir balsadėžės, ir rinkėjų sąrašai, trūksta tik biuletenių. Referendumo organizatoriai tikisi, kad Krymo gyventojai, balsuos gausiai ir pritars Krymo stojimui į Rusijos federaciją. Tuo metu patys Krymo gyventojai stovi eilėse prie bankomatų bandydami atgauti algas ir pensijas, bei atsiimti santaupas. Nepanašu, kad tai pavyko visiems.
Krymo valdžia tvirtina, kad Ukrainos bankų nenacionalizuos ir, kad Maskva padės finansiškai, bet panika vis vien kilo. Nepanikuoja tik į Krymą įvestos 20 tūkst. Rusijos kariuomenės pajėgos. Tokiomis aplinkybėmis net ir aukščiausi Vakarų šalių diplomatai pripažįsta, kad svarbiausius sprendimus Kremlius turės priimti jau po kovo 16-osios.
„Manau, kad tokiomis aplinkybėmis niekas neabejoja už ką bus balsuota. Niekas dėl to neabejoja. Taigi tai klausimų nekelia. Klausimas kyla tik dėl to, ar Rusija pasirengusi ieškoti sprendimo derybomis su Ukraina, su kontaktine grupe, su kitomis suinteresuotomis šalimis, kad galima būtų tai išspręsti atsižvelgiant į jos teisėtus interesus, ir ji turi teisėtų interesų, bet jų užtikrinimas neturi pažeisti tarptautinių įstatymų ir tai neturi būti daroma automatų buožėmis ir įvestomis didelėmis karinėmis pajėgomis“, – sako JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Prieš referendumą sekretorius planuoja nuskristi į Londoną, kur jis dar kartą susitiks su ministru Lavrovu, bet abejotina, kad prezidentas Putinas panorės ką nors keisti, kol negaus referendumo rezultatų.
Totorių lyderis: NATO Kryme turėtų įsikišti, kol neprasidėjo „žudynės“
Krymo totorių, kurie yra musulmonai, mažumos vienas pagrindinių lyderių Mustafa Cemilevas (Mustafa Džemilevas) ketvirtadienį paragino NATO įsikišti Kryme, kad būtų užkirstas kelias „žudynėms“, o Krymo totorių bendruomenę ragino boikotuoti būsimą referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
„Jeigu kitos priemonės neveikia, tuomet NATO turėtų įsikišti kaip Kosove“, - sakė M.Cemilevas, telefonu duodamas interviu iš Briuselio, kur rengiasi penktadienį susitikti su NATO pareigūnais.
„(NATO intervencija) paprastai įvyksta, kai būna kokios nors žudynės, (o) mes norime, kad tai įvyktų prieš žudynes“, - sakė M.Cemilevas, kuris šiuo metu yra parlamento Kijeve narys ir kuris anksčiau šią savaitę telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Pasakiau jam, kad mes nekariausime su Rusija, bet turėtume grumtis dėl savo šalies teritorinio vientisumo. Vis dar turime nuspręsti, kokius metodus naudosime“, - sakė jis.
M.Cemilevas taip pat kritikavo neveiklumą Vakaruose: „Nematėme jokių rimtų žingsnių iš Vakarų. Jie įvedė vizų draudimas, bet kas iš to? Tie žmonės (kuriems taikomas draudimas) gyvena pakankamai patogų gyvenimą Rusijoje“.
Totoriai penktadienį, prieš sekmadienio referendumą, Kryme planuoja virtinę demonstracijų su šūkiu: „Ne neteisėtam referendumui!“.
„Raginame Krymo totorius boikotuoti referendumą, - sakė M.Chemilevas. - Šis referendumas neturi prasmės. Pasakiau Putinui, kad jis prieštarauja mūsų įstatymams. Niekas jo nepripažins, ypač todėl, kad jis rengiamas okupuotoje teritorijoje“.
Totoriai labai įtariai žvelgia į Maskvą, nes beveik visi jų bendruomenės nariai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Stalino buvo ištremti į Centrinę Aziją, o į savo tėvynę pradėjo grįžti tik 9-o dešimtmečio pabaigoje. Dabar jie sudaro maždaug 12 proc. Krymo gyventojų, kurių iš viso yra 2 mln. ir kurių daugumą sudaro rusakalbiai.
Totoriai išlaikė turkų kalbą ir sunitų religiją, jiems savo pagalbą pažadėjo ir Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).