ŠEIMYNINIS AUTOMOBILIS
Gausioms šeimynoms transportuoti tradiciškai siūlomi septynviečiai minivenai. Tačiau jei jūsų namuose bėgioja keturios ar daugiau atžalų, tuomet žinote, kaip sunku (o kartais – net neįmanoma) net į didžiausią miniveną sutalpinti tiek juos, tiek visą reikalingą mantą – nuo papildomų drabužių perrengimui iki vežimėlių ir dviratukų. Būtent dėl to „TopGear“ nusprendė žengti laipteliu aukščiau ir geriausiai šeimų poreikius atitinkančiu modeliu šiemet paskelbė „Peugeot Traveller“ autobusiuką. Šis visiškai naują platformą gavęs prancūzas talpina iki 9 keleivių ir siūlo neprilygstamą erdvę bagažui, o dėl šauniai veikiančios pakabos, taupių ir galingų 1,6 litro arba 2 litrų (iki 177 AG) dyzelinių „HDi“ variklių bei puikaus matomumo yra vairuojamas ne ką sudėtingiau nei lengvieji automobiliai. Kainų diapazonas taip pat platus – nuo 23 iki daugiau nei 40 tūkstančių, tad savą variantą atras tiek ieškantys vertės, tiek prabangą vertinantys pirkėjai.
VERSLO AUTOMOBILIS
Paklauskite įmonės vadovo ar vyriausiojo finansininko, kokį modelį jie labiausiai norėtų matyti bendrovės transporto priemonių parke, ir beveik visuomet sulauksite tokio paties atsakymo: „tokį, kurio vieno kilometro eksploatacijos kaina yra mažiausia“. Ir nors tai neabejotinai tiesa, pastaruoju metu vis daugiau verslininkų pripažįsta, jog žvelgti vien į apatinę išlaidų sąmatos eilutę trumparegiška, ir atnaujindami automobilių parką ieško ne tik nebrangių ir taupių, bet ir patogių vairuotojams, smagiai važiuojančių, gausiau įrengtų bei gamtą kuo mažiau teršiančių modelių. Būtent dėl šių priežasčių naujasis hibridas „Hyundai Ioniq“ pelnė komisijoje buvusių verslo atstovų palankumą. Tai vienas pigiausių (nuo 24 tūkst. €) rinkoje esančių tokio tipo automobilių, kurio 1,6 litro benzininio variklio ir elektrinio motoro tandemas generuoja 141 AG galią ir leidžia važiuoti nepaprastai efektyviai – oficialios sąnaudos tesiekia 3,4 l/100 km, o CO2 emisija – vos 79 g/km. Be to, dviejų sankabų 6 pavarų transmisija suteikia natūralų važiavimo pojūtį, ir netgi bazinėje įrangoje yra tokie komforto bei patogumo atributai kaip dviejų zonų klimato kontrolė, parkavimo davikliai su galinio vaizdo kamera, automatinis žibintų valdymas ar eismo juostos laikymosi sistema.
GERIAUSIAS DIZAINAS
Seksualus. Gundantis. Geidžiamas. Žodžiai, kuriuos vos prieš kelerius metus pasakęs apie „Volvo“, būtum palydėtas nuostabos kupinais žvilgsniais ir, tikėtina, keliais prie smilkinio pasukiotais pirštais. Paprastu ir tyru skandinaviškų namų interjero atributų ar baldų dizainu žavimės jau ne vieną dešimtmetį, tačiau jų sukurtų automobilių išvaizda beveik niekuomet nevertė smarkiau plakti širdžių ir aikčioti iš susižavėjimo. Dabar viskas pasikeitė. Dabar, kai kitos premium segmento gamintojos visus savo sedanus kuria „rusiškos lėlės“ principu ir stengiasi jokiu būdu neatbaidyti konservatyviųjų pirkėjų, švedai pasuko nauju, nepaprastai drąsiu keliu, ir naujausias jų kūrinys „Volvo S90“ mus papirko savo dizainu. Jis santūrus ir rafinuotai dailus, neiššaukiantis ir neraumeningas, neapkarstytas aerodinaminiais elementais ar žiaunomis, tačiau spinduliuoja išskirtine elegancija ir stiliumi. Pamatę gatvėje, jo su niekuo nesupainiosite – akis prikaustys plačios variklio grotelės ir „Toro kūjo“ formos žibintai, kėbulo ilgį pabrėžianti aštri šoninė linija ir į nieką kitą nepanašios galinės šviesos. Šis nuo 39 000 € kainuojantis sedanas turbūt yra pirmasis „Volvo“ nuo P1800 laikų, kurį išvydus, burnoje nejučia ima telktis seilės.
METŲ SUV
Pasiekėme tokią ribą, kuomet visas „Metų automobilio“ kategorijas iš esmės būtų galima užpildyti vien SUV tipo automobiliais. Jų karštinė taip įsisiautėjo, kad sugebėjo prasiskverbti į visas įmanomas nišas: dabar galite įsigyti tiek sportinį, keliais šimtais arklio galių ginkluotą SUV, tiek didžiulį septynvietį padidinto pravažumo šeimyninį transportą, tiek taupų hibridinį variantą, o netrukus į gatves išriedės ir visiškai elektriniai SUV. Tačiau tarp visos šios įvairovės 2016-aisiais išsiskyrė vienas modelis – tai ketvirtosios kartos „Kia Sportage“. Šis korėjiečių krosoveris nėra pats greičiausias, prabangiausias ar taupiausias tokio tipo automobilis, tačiau jis visais atžvilgiais sugebėjo pataikyti į „Auksaplaukės“ zoną – gausus jėgainių (tiek benzininių, tiek dyzelinių), transmisijų (mechaninės, įprastos automatinės ir dviejų sankabų agregatai, priekiniai arba visi varantys ratai) ir įrangos lygių pasirinkimas, platus kainų spektras (nuo 18 iki 35,5 tūkst. €), patrauklus dizainas (pagyrų ypač nusipelno „GT Line“ serija), praktiškumas bei ilgiausia, net 7 metų garantija lėmė, kad pirkėjai naująjį modelį graibstyte graibstė iš prekybos salonų. Visos šios priežastys „Sportage“ leido pelnyti „Metų SUV“ titulą.
MIESTO AUTOMOBILIS
Geriausiai didmiesčiui tinkantis ratuotis yra elektromobilis, ir dėl to ginčytis visiškai beprasmiška – kol kas šio tipo transporto priemonėmis ne tik galima važinėti neišleidžiant nė cento (kol dygsta vis dagiau nemokamų, viešai prieinamų įkrovos stotelių), bet ir nesijaudinti dėl didžiausių miestų skaudulių – eismo spūsčių (galimybė legaliai naudotis autobusams skirtomis juostomis) bei mokesčių už parkavimą (jis taip pat nemokamas!). Be to, mieste dažnai važinėjama nedideliais atstumais, tad kiekvienas vairuotojas įvertins galimybę prieš kelionę nuotoliniu būdu pašildyti ar atvėsinti saloną ir džiaugtis gaiva arba nutirpusiais langais. Elektromobilio variklio nereikia šildyti, jis užsives net šalčiausią žiemą, jis neišmeta jokių dujų, sankryžose verčiančių raukytis pėsčiuosius, be to, mieste tokio tipo transporto priemonė yra ekonomiškesnė nei užmiestyje. Visa tai turint omenyje, reikia pripažinti, kad kol kas geriausias mūsų šalyje parduodamas elektromobilis yra „Nissan Leaf“. Pernai „TopGear Lietuva“ įrodė, kad su talpesne „Leaf“ 30 kWh baterija važiuojant apgalvotai viena įkrova galima įveikti didesnį nei 250 km atstumą. Taip, bėgant laikui sulauksime galingesnių, taupesnių ir daugiau nuvažiuojančių elektromobilių, bet kol kitos gamintojos dar tik maitina pažadais, „Leaf“ jau penkerius metus rieda mūsų gatvėmis.
ŪKIO AUTOMOBILIS
2016-uosius galima drąsiai vadinti pikapų metais. Jų prekybos salonuose užderėjo tiek, kad greit skirtingiems modeliams suskaičiuoti nebeužteks rankų pirštų. Pamažu šie mums dar kiek egzotiškai atrodantys ir asociacijas su Teksasu keliantys ratuočiai pritampa ir mūsų šalyje, o bene sparčiausiai kelią skinasi į stambiųjų ūkininkų sodybas, kur atranda vietą tarp naujausios žemės ūkio technikos. Dėl šios priežasties tokioje aplinkoje šiais metais išmėginome visus pretendentus į geriausiojo pikapo titulą, ir įnirtingoje kovoje, kurioje prireikė net traktoriaus paslaugų, nedidele, bet lemtinga taškų persvara nugalėjo naujasis, jau aštuntos kartos „Toyota Hilux“. Nepaisant kur kas prabangiau nei anksčiau įrengto interjero ir dailesniais dizaino blizgučiais apkarstyto kėbulo, tai vis dar yra tas pats ne tik ūkio, bet ir karo laukuose užgrūdintas legendinis pikapas. Ne veltui prabangiausia šio nuo 30 tūkstančių kainuojančio giganto versija pavadinta „Invincible“ vardu. „Nesunaikinamu“ savo kūrinį gali tituluoti tik visiškai jo galimybėmis pasitikinti gamintoja. Nors važiavimas juo tapo labiau civilizuotas, o motoro darbinis tūris ir galia sumažėjo iki 2,4 litro bei 150 AG, sėdėdamas prie jo vairo vidurio Lietuvos laukuose vis dar jautiesi galintis užkariauti Australijos dykynes ar Namibijos dykumas. Jis didelis, jis nerangus ir lėtas, tačiau nepaliks net didžiausioje bėdoje.
AUTOMOBILIS GYVENIMO KELIONEI
Su keturračiu draugu išsiruošęs keliauti ten, kur dar niekuomet nebuvai, tikslą pasiekti visuomet nori patogiai, greitai, taupiai ir be jokių rūpesčių. Geriausiai šia užduotimi pasirūpins ketvirtosios kartos „Lexus RX450h“. RX pirkėjų mylimas ne dėl to, kad kelyje gali elgtis kaip sportinis sedanas. Jis mylimas, nes yra nuspėjamas ir saugus variantas tiems, kurie labiau už viską vertina važiavimo patogumą, prabangą, salono erdvę ir patikimumą. Nė vienoje iš šių sričių naujasis RX nenuvils. Palyginti su pirmtaku, šio „Lexus“ interjeras žengė keliomis kartomis pirmyn. Ant išprotėjimo ribos laviruojantį „Lexus“ atidumą detalėms salone geriausiai iliustruoja ne tobulai tiesios oda aptraukto prietaisų skydelio siūlės, ne „Yamahos“ fortepijonų meistrų lazeriu apdorota lakuoto medžio apdaila ir net ne mikronų tikslumu sujungtos salono detalės, o centrinėje konsolėje pirmą kartą pasaulyje įtaisyti reguliuojamo aukščio gėrimų laikikliai. Kai žinai, jog japonai pasirūpino tavo mineralinio vandens buteliukų komfortu ir saugumu, gali neabejoti, kad toks pat išskirtinis dėmesys teks ir tau pačiam.
METŲ SIURPRIZAS
Šio titulo nusipelnė automobilis, 2016-aisiais mus privertęs aukščiausiai kilstelti antakį ir tyliai po nosim sumurmėti „na nieko sau“. Ir juo tapo ne 600 AG pasikinkę ir daugiau nei namas Vilniaus centre kainuojantys „Bentley“ ar „Rolls-Royce“. Ne, labiausiai mus nustebino ratuotis, kuris, atrodytų, yra tikra antitezė tam, ką mes vertiname automobiliuose – tai „Toyota Prius“ hibridas. Patikėkite – jo išvaizda toli gražu nėra didžiausią... hmm... įspūdį palikusių atributų sąrašo viršūnėje. Japonai ketvirtosios kartos „Prius“ kartelę kilstelėjo taip aukštai, kad jis visa galva pranoksta ne tik savo pirmtakus, bet ir visus, kurie drįsta vadintis jo konkurentais. Visiškai naują platformą pasikinkęs „Prius“, nepaisant kiek aptirpusios galios (122 AG prieš 134 AG), dabar yra greitesnis, elektros motoras – kur kas pajėgesnis ir leidžia didesnį atstumą didesniu greičiu įveikti vien naudojant elektros energiją. Jo interjeras nebeprimena kietų barškančių kiniškų žaislų fabriko, viduje nepaprastai tylu, o valdomas „Prius“ (tyliai sušnabždėkite) visai azartiškai. Tačiau neabejotinai geriausias naujojo hibrido atributas – degalų sąnaudos. Mieste realus apetitas benzinui nesiekia 4 l/100 km, o magistralėje, kuri anksčiau buvo „Prius“ Achilo kulnas, netgi lekiant maksimaliu leistinu greičiu sąnaudos neperkopia 4,5 litro ribos.
METŲ AUTOMOBILIS
Šio modelio mes laukėm labiau, nei šešiametis laukia Kalėdų ryto. Prieš sėsdami į vairuotojo vietą, jaudinomės lyg prie altoriaus žengianti nuotaka. Laimei, visos baimės ir nerimas išsisklaidė tą pačią akimirką, kai pirmą sykį pasukom vairą į kelio vingį. Italai sukūrė dieviškai gerą automobilį. Galybę metų gaminę niekuo neišsiskiriančius ar net nevykusius automobilius, jie į pasaulį paleido tikrą šedevrą. Jo vardas – „Alfa Romeo Giulia“. Jis privalo tapti Feniksu, padėsiančiu gamintojai prisikelti iš pelenų, tai pirmasis vilties žybsnis, kuždantis, jog „Alfa“ sugrįžta į doros kelią. Tai visiškai naują, galu varomą platformą naudojantis kompaktinės klasės sedanas, pasiryžęs kibti į atlapus ramiai šlovės viršūnėje snaudžiančiai vokiečių premium trijulei – „Audi“, BMW ir „Mercedes“. Ir žinote ką? Įsitaisius prie „Giulios“ vairo ir gatvėje pamačius 3 serijos, C klasės ar A4 vairuotojus, norisi iškišti galvą pro langą ir visa gerkle sušukti: „Jūs nusipirkot ne tą automobilį!!!“.
Ar jis tobulas? Toli gražu ne. Interjero medžiagų kokybė ir surinkimas tikrai neprivers teutonų neramiai blaškytis sapnuojant košmarus, multimedijos ir navigacijos sistemų grafika nepadarytų įspūdžio nė devintojo dešimtmečio „Nintendo“ kompiuterių savininkams, važiuojant magistrale vėjo triukšmas toks, kad norisi pasitikrinti, ar visi langai tikrai uždaryti, suaugę tikrai nesidžiaugs erdve ant galinių sėdynių, o pažvelgę į kainoraštį, jame išvysite BMW beveik prilygstančias sumas, ir tikėtina, kad išliekamoji automobilio vertė žemyn kris staigiau nei nuo skardžio mestas akmuo.
Bet žinote ką? Tai visiškai nesvarbu. „Alfa Romeo Giulia“ yra idealus pavyzdys, kad ne viskas šiame pasaulyje matuojama empiriškai, įrodymas, jog nuodėmes mes dažnai vertiname labiau nei dorybes. Nesvarbu, kokį iš siūlomų variklių pasirinksite – ar tai būtų silpniausias 2 litrų 150 AG dyzelis ar laukinis ir pamišęs, iš „Ferrari“ šeimos kilęs 2,9 litro 510 AG V6 monstras, gausite nuostabiausią klasėje važiuoklę, standžią, tačiau paklusnią pakabą, idealią žemą sportišką vairavimo poziciją, nuostabią automatinę 8 pavarų transmisiją ir, žinoma, galinę varančiąją ašį. Šis kokteilis „Giulią“ paverčia adrenalino gamybos mašina. Posūkiuose atrodo, jog vairuojate telepatiškai, pakabos darbas neturi lygių, o svarbiausia – ar jūs matėte, kaip „Giulia“ atrodo? Kiekvieną sykį, išvydęs jį, stovintį tavo kieme, turi įsižnybti, pasitikrindamas, ar nesapnuoji.
„Giulia“ – įrodymas, kad šiame eismo spūsčių kankinamame, link savavaldžių technologijų septynmyliais žingsniais šuoliuojančiame pasaulyje vis dar yra vietos analoginiam vairavimo malonumui. Be šio automobilio mūsų gyvenimas būtų pilkesnis. Dėl to jis nusipelno „TopGear“ geriausiojo vardo.
