Planeta, kurioje mes gyvename, nuostabi! Bet dar nuostabiau ji atrodo iš kosmoso.
1. 2004 metų gruodžio 26 diena. Šri-Lankos pakrantė.
Pirmoje nuotraukoje matyti, kaip vandenynas per 400 metrų atsitraukia nuo pietvakarių Šri-Lankos, o antrojoje nuotraukoje, darytoje po 5 minučių, sugrįžta su milžiniška cunamio jėga.
2. Aliuvilis Xinjiang provincijoje, Kinija
Na, turbūt ne daugeliui bus žinoma žodžio Aliuvilis reikšmė. Ne, tai ne vietovės pavadinimas. Tai geologinis terminas, puikiai žinomas šios srities specialistams. Aliuvis arba upių sąnašos (lot. alluvio – sąnašos) – terminas, žymintis nuotrupinę medžiagą, suklotą pastovaus tekančio vandens srauto. Vagos aliuvis susidaro vingiuotos upės vagai graužiantis į šoną, jo apačioje susidaro bazinis horizontas (gargždo grindinys), aukščiau įkypai sluoksniuotos nuogulos sudaro sėklius, salas, nerijas.
Taigi, nuotraukoje matyti kaip atrodo iš kosmoso pietinėje dykumos Taklimakan riboje esantis aliuvilis. Mėlyna spalva užfiksuotos vagos, kuriose dar teka vanduo. Nuotraukoje vaizduojama 56,6x61,3 km teritorija.
3. Himalajuose tirpstantys ledynai
Nors vaizdai pakankamai gražūs, tačiau tai dar vienas tirpstantis ledynas, primenantis mums apie įsibėgėjantį klimato atšilimą. Atidžiau pažiūrėjus į nuotrauką matyti tirpstančiu ledynu bėgančio vandens pragraužti kanalai, įsiliejantis į melsvus ežerėlius. Tokie ežerėliai nėra absoliuti tradicija – jie ėmė formuotis tik prieš kelis dešimtmečius.
4. Izabelės uraganas, 2003
Nuotrauka daryta iš kosminės stoties. Akivaizdžiai matyti milžiniška uragano jėga – tai buvo vienas iš pačių stipriausių ir pavojingiausių uraganų. Vėjo greitis stichijos metu siekė 165 mylias per valandą.
5. Rytinė Granlandijos pakrantė. 2003 metai
NASA nuotraukoje matyti, jog Grenlandijos pakrantė nėra idealiai padengta sniegu – vietomis mėlynuoja vanduo. Vanduo matyti tiek pakrantės properšose, tiek ir tirpstančio sniego ir ledo kanaluose, nusidriekusiuose iš Grenlandijos salos į vandenyną. Taigi, Grenlandijos pakrantėje akivaizdžiai mažėja ledo ir sniego, nors centrinėje jos dalyje sniego storis po truputi didėja.
6. Poliarinė pašvaistė
Nuotrauka daryta iš kosminio šatlo jam skrendant virš Antarktidos. Poliarinė pašvaistė (lot. Aurora polaris) – poliariniams regionams būdingas, Saulės vėjo sukeltas dangaus švytėjimas. Priklausomai nuo pusrutulio vadinama šiaurės pašvaiste (lot. Aurora borealis) arba pietų pašvaiste (Aurora australis).
Poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera (daugiausia - deguonimi ir azotu). Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą. Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, marškos.
7. 1999 metais įvykęs Saulės užtemimas
Kaip atrodo Saulės užtemimas žiūrint iš Žemės, daugelis tą žino. O va taip jis atrodo žiūrint iš kosmoso. Nuotrauka daryta iš kosminės stoties „Mir“. Nuotraukoje matomas šešėlis per Žemės paviršių sklido 2000km/h greičiu.
8. Naujosios Zelandijos Nacionalinis parkas - Egmontas
Paskutinis šio parko centre esančio ugnikalnio išsiveržimas įvyko 1755 metais. Išviso ugnikalnis buvo nubudęs 8 kartus, o dabar regis jau nurimo. Aplinkui ugnikalnį želia vešlūs reti miškai – tikrasis parko pasididžiavimas. Ugnikalnio viršūnė kiaurus metus padengta nenutirpstančio sniego kepure. Nuotrauka daryta iš kosminio erdvėlaivio 2002 metais.
9. 2001 metai. Etnos išsiveržimas.
Sicilijos saloje išsiveržusio ugnikalnio nuotrauka. Pelenų kamuoliai, išmesti į atmosferą pasiekė kaimynines valstybes. Nuotraukoje matyti šviesios spalvos dūmai jau ne pelenai, o karštos lavos padegtų miškų dūmai.
10. Rišat (Richate), Mauritanija
Sacharos dykumoje, Mauritanijos teritorijoje jau amžių amžius plytinti paslaptinga Rišat (Richate) teritorija. Tai beveik idealus apskritimas su 50 km skersmeniu. Ji tokia keista ir sena, jog niekas negali paaiškinti tikrosios jos prigimties. Sukurtau jau aibė teorijų, bet kuri teisinga, kuri ne – teks nuspręsti asmeniškai.
Cha.lt nuotr.
