Reikėtų iškart pripažinti, kad kilus realiai grėsmei, „Kietų riešutėlių“ tarp mūsų neatsirastų. Bet visgi tokių pasitaiko. Pateikiame portalo Balsas.lt skaitytojams penkias neįtikėtinas įkaitų istorijas.
1. Pilotas, vadovavęs antiteroristinei operacijai teroristui prieš pat nosį
2007 metais komercinį lėktuvą, skridusį iš Mauritanijos (Šiaurės Afrika) į Kanarų salas, užgrobė žmogus su dviem pistoletais. Teroristas reikalavo apsukti lėktuvą ir skristi į Prancūziją, kur planavo gauti politinį prieglobstį.
Tokią akimirką valdyti lėktuvą itin sudėtinga, o kai prie smilkinio laikomas pistoletas ir salone sėdi 71 išsigandęs keleivis, be to, išaiškėja, kad kuro iki Prancūzijos neužteks... Kol pilotas užgrobėjui bandė paaiškinti, kad jo reikalavimai neįvykdomi, jis suprato kai ką labai svarbaus – pagrobėjas nežino nė vieno prancūziško žodžio. Nė vieno.
Tuomet jis įjungė radijo transliaciją ir šaltu balsu prancūzų kalba perspėjo keleivius, kad ketina gana kietai leistis, o tuo metu teroristas praras pusiausvyrą ir nukris. Kai tik tai nutiks, keleiviai turi šokti prie nusikaltėlio ir sutramdyti jį.
Visą laiką, kol pilotas keleiviams dėstė instruktažą, nusikaltėlis su dviem pistoletais stovėjo šalia, tikėdamas, kad jis viską kontroliuoja, o piloto pranešimas – techninio pobūdžio.
Prasidėjo pasiruošimas operacijai. Moteris ir vaikus pasodino gale, iš dalies jų pačių saugumo sumetimais, iš dalies tam, kad atlaisvintų vietą manevrui. Lėktuvas ėmė leistis. Pilotas padarė taip, kaip ir planavo – leidžiantis staigiai kirto per stabdžius, o vėliau staigiai paspaudė akceleratoriaus pedalą. Kaip ir reikėjo tikėtis, teroristas nukrito ant žemės ir pametė ginklą. Tuomet dešimt keleivių įbėgo į kabiną ir sutramdė nusikaltėlį, tuomet atbėgo stiuardesės, kurios užpylė ant teroristo verdančio vandens. Po to, kai įkaitai atsiskaitė su nusikaltėliu, jis buvo „priduotas“ Ispanijos teisėsaugai. Kodėl iš visų šalių jis pasirinko Prancūziją, kurios kalbos net nemoka, niekas iki šiol nesuprato.
2. Į pensiją išėjęs Tarzanas nuginkluoja Kubos sukilėlius įžymiuoju Tarzano riksmu
1958 metais amerikiečių grupė apsistojo Hiltono viešbutyje Kuboje. Jie čia atvyko tam, kad sudalyvautų golfo turnyre. Vieną dieną jie atsidūrė vidury pievos apsupti sukilėlių, kurie laikė į juos nukreipę automatus.
Žinoma, krūvelė amerikiečių jokios simpatijos sukilėliams nukėlė, todėl jie golfo mėgėjams surengė apklausą, į kurią kvietė po vieną.
Tarp įkaitų buvo 54-ių aktorius Johnny Weissmulleris, kurį 30-40-ųjų metų žiūrovai įprato matyti besisiūbuojantį ant lyno. J. Weissmulleris suvaidino Tarzaną dvylikoje filmų ir iki šiol asocijavosi su jaudinančiu laukinio žmogaus įvaizdžiu. Kai atėjo jo eilė, aktorius pabandė pasinaudoti savo žvaigždės statusu: „Aš – Tarzanas“. Bet „Tarzanas“ ispaniškai skamba kiek kitaip – maždaug kaip „Tar- zaanas“. Argumentas nesuveikė.
Tuomet J. Weissmulleris nusprendė prisistatyti pačiu lengviausiu susiklosčiusioje padėtyje būdu: jis atsistojo, trenkė kumščiu per savo nejauną krūtinę ir sudrebino visus „firminiu“ riksmu, kuris buvo žinomas viso pasaulio žiūrovams.
Tą akimirką sukilėlius tarsi kas „perjungė“. Kai burtų lazdelės mostu pikti veidai per akimirką pasidengė šypsenomis, sukilėliai metė ginklus į šoną ir kaip vaikai šoko prie J. Weissmullerio su klyksmais: „Tarzanas! Tarzanas!“ ir „Sveikas atvykęs į Kubą!“.
Išaiškėjo, kad pagal kubiečius Holivudas neįėjo į sąvoką „Vakarai“, vadinasi, ir neapykantos jiems jie nejautė.
Sukilėliai ne tik paleido įkaitus gyvus ir sveikus, bet ir iškilmingai juos palydėjo iki viešbučio, kad tie nepatektų į dar kokias rietenas.
3. Įkaitė siunčia savo pagrobėją velniop ir iššoka iš važiuojančios mašinos.
Bet kuris, kas 60-aisiais sumanytų pagrobti vieną iš įžymios grupės „The Supremes“ dainininkių, be abejonių, išsirinktų Dianą Ross. Visų pirma, ji iš tiesų buvo neįtikėtinai graži, visų antra, tik jos vardą žinojo visi (kitos merginos grupėje nuolat keitėsi).
Tačiau pagrobėjas Charles Kollieras vadovavosi savo logika. Jis nusprendė, kad D. Ross gali sukelti per daug sunkumų, todėl išsirinko mažiau žinomą Sindy Berdsong. Pagrobimas įvyko 1969 metų gruodžio 2 dieną, kai Sindy atidarinėjo savo buto duris. Ch. Kollieras pridėjo prie jos gerklės peilį ir privertė atsisėsti į savo automobilį. Po to pagrobėjas kažkodėl nusprendė surengti savo aukai romantinį pasivažinėjimą po Long Beach'ą.
Matyt, pagrobėjas nebuvo geras pašnekovas, todėl po pusantros valandos mergina nusprendė, kad nebegali taikstytis su vyruko buvimu šalia, ir ryžosi surizikuoti netgi savo gyvybe. Visų pirma, ji pabandė stverti peilį, tačiau pati įsipjovė. Jau kitą akimirką gimė „planas B“: Sindy atidarė duris ir iššoko iš važiuojančios mašinos. Išgyventi tokioje situacijoje beveik neįmanoma.
Tuo tarpu, mergina nusileido pakankamai sėkmingai – galiausiai ji atsidūrė pakelės griovyje. Sužeista ir kraujuojanti ji atsistojo ir padarė dar vieną pritrenkiantį poelgį – grįžo prie greitkelio ir bėgo palei jį prieš eismą, kad pagrobėjui būtų sunkiau apsisukti ir ją pagauti. Sindy iš visų jėgų mojavo pravažiuojantiems automobiliams, tačiau niekas nesustojo. Laimei, pro šalį važiavo policijos patrulis, kuris privalėjo sustoti.
Viskas baigėsi gerai, mergina susižeidė nestipriai. O po kelių dienų pagrobėjas prisipažino, ką padarė.
4. Įkaitas pabėgo kartu su lova, prie kurios buvo prirakintas
Viskas vyko 1986 metų sausį. Mohammedas Sadiq al Tajiras neskubėdamas vaikščiojo Londono gatvėmis ir judėjo link namų, kai netikėtai jis pakliuvo į keturių nežinomų tipų spąstus.
M. S. al Tajiras buvo ne paprastas vaikinas, o milijardieriaus ir arabų ambasadoriaus brolis. Taigi pagrobėjai nusprendė, kad už tokio įkaito pagrobimą jie galės gauti 17,5 mln. dolerių ir net abejojo, ar prašo ne per mažai. Kol jie tarėsi, M. S. Tajirą prirakino grandinėmis prie lovos kambaryje be langų ir suleido jam kažkokių stipriai veikiančių vaistų.
Dešimt dienų vaikinas pragulėjo lovoje su užrištomis akimis. Vienuoliktą rytą jis atsipeikėjo ir buvo jau be raiščio. Prieš pat akis buvo raštelis, kuriame buvo pranešama, kad iki laisvės liko nedaug, jei gulės tyliai kaip pelė.
Kadangi M. S.al Tajiras buvo prikaustytas prie lovos, jis nusprendė surizikuoti ir ėmė tyrinėti plyšius lubose. Kantrybės užteko kelioms valandoms. Tada vaikinas išsikeikė, atsistojo ant kojų ir išėjo iš kambario... kartu su lova. Nors ir labai garsiai, bet jam pavyko nusileisti laiptais ir ištrūkti į gatvę, kur jis šiaip ne taip nusigavo iki šalia buvusio namo ir pabeldė į duris. Moteris, kuri ten gyveno, vėliau pasakojo: „Aš atidariau duris ir pamačiau pižamą vilkintį jaunuolį su lova iš nugaros“.
Kai policininkai išlaisvino vaikiną iš lovos gniaužtų, jis sužinojo, kad jo brolis visą savaitę derėjosi su pagrobėjais ir bandė numušti kainą nuo 17,5 mln. iki 3 mln. Ir pinigai buvo jiems sumokėti likus vienai dienai iki stebuklingo Tajiro pabėgimo.
5. Autobuso vairuotojas, išgelbėjęs 26 įkaitais paimtus moksleivius
1976 metų liepos mėnesį trys ginkluoti nusikaltėliai sustabdė mokyklos autobusą Kalifornijoje ir paėmė įkaitais 26 vaikus ir vairuotoją.
Kad susivoktų, ką toliau daryti ir kur išleisti penkis milijonus, kuriuos jie planavo „nutręšti“ iš 26 šeimų, pagrobėjai įkaitus sugrūdo į savo furgoną, nuvežė į atokią vietą, užrakino ir paliko vienus.
Autobuso vairuotojas Edas Ray buvo atsakingas žmogus ir žinojo, kad privalo vaikus grąžinti tėvams. Apsižiūrėjęs aplink, jis pamatė maždaug keturiolikos čiužinių krūvelę. Vilties suteikė ir nedidelis langelis furgono viršuje.
Edas sudėjo čiužinius vieną ant kito ir vaikams padedant pasiekė langelį. Pasirodo, pagrobėjai numatė ir tai, todėl langelis buvo uždarytas ir iš viršaus prispaustas automobilio akumuliatoriumi. Tačiau 55-ių metų vairuotojas neprarado vilties ir ėmė kilnoti dureles pirmyn-atgal, kol akumuliatorius nusviro į šoną ir kelias į laisvę buvo atvertas.
Neilgai trukus vaikai papasakojo savo tėvams neįtikėtiną pagrobimo istoriją. Deja, iškart nusikaltėlių sučiupti taip ir nepavyko, kadangi jie laiku suprato, kas nutiko ir pabėgo. Tačiau vairuotojas prisiminė pagrobėjų mašinos numerį ir galų gale jie atsidūrė kalėjime.
