„Kai išgirdau idėją sudaryti geriausių visų laikų Lietuvos kultūrizmo atstovų dešimtuką, mintis pasirodė verta dėmesio. Tiesa, ne be rizikos, jog kažkieno kito sudarytas dešimtukas gali būti…kitoks“, - teigė ilgametis Lietuvos kultūrizmo federacijos generalinis sekretorius Arūnas Petraitis.
„Kai išgirdau idėją sudaryti geriausių visų laikų Lietuvos kultūrizmo atstovų dešimtuką, mintis pasirodė verta dėmesio. Tiesa, ne be rizikos, jog kažkieno kito sudarytas dešimtukas gali būti…kitoks“, - teigė ilgametis Lietuvos kultūrizmo federacijos generalinis sekretorius Arūnas Petraitis.
„Atsakymą į tai irgi turiu: ištisą šimtmetį, nuo pat pirmųjų kultūrizmo varžybų pasaulyje, vertinimas jose taip ir išliko subjektyvus. Tiesa, būta laikotarpių kai ieškota, kaip sumažinti subjektyvumo dalį – atletai be pozavimo atlikdavo ir jėgos, kurią galima nesunkiai išmatuoti, pratimus. Arba jų raumenų apimtys būdavo matuojamos ir rezultatai lyginami su idealių proporcijų lentele. Tačiau dėl vieno neabejoju - absoliuti dauguma susigaudančių kultūrizmo reikaluose sutiks, jog dėl vienos vietos ginčytis neverta: aukščiausias pakylos laiptelis priklausytų klaipėdietei Nataljai Murnikovienei“, - teigė A. Petraitis.
REKLAMA
NUOTRAUKOS: TOP-10 visų laikų Lietuvos kultūristai
Tą patį byloja ir geriausio visų laikų Lietuvos kultūrizmo atstovo rinkimai, vykę 2000-aisiais, kai ji buvo tituluota „Geriausia šimtmečio kultūrizmo atlete“. Europos bei pasaulio čempionė buvo pirma, atkėlusi vartus ir į profesionalų kultūrizmo turnyrus - dukart „Ms. Olympia“ finišavo trečia.
REKLAMA
REKLAMA
„Legenda, ne kitaip. Kaip ir ryškiausia Lietuvoje vyrų kultūrizmo asmenybė – Europos ir pasaulio bei pasaulio žaidynių čempionas Olegas Žuras. Trečias – tarybinio kultūristinio judėjimo ir Nepriklausomybės atgavimo sandūros lyderis“, - priminė A. Petraitis.
Dar viena mūsų kultūrizmo legendinė asmenybė - Vincas Dubickas, TSRS pirmojo oficialaus čempionato absoliutus čempionas ir iki tol nuraškęs ne vieną sąjunginį bei tarptautinį apdovanojimą.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
„Tolesnėse mano sąrašo vietose likę Europos, pasaulio bei kitų aukštumų užkariautojai, rikiuojasi po „Olympia“ dalyvių Živilės Raudonienės (buvo trečia tarp „olimpiečių“) ir Ingos Neverauskaitės, - pabrėžė A. Petraitis. - Iš „senosios kartos gvardijos“ į šį sąrašą įsiterpė vienintelis Leonas Pivoriūnas, daugkartinis Lietuvos čempionas bei pirmųjų tarptautinių varžybų Tarybų Sąjungoje absoliutus nugalėtojas“.
