Kartu su krikščionybe pasaulyje paplito daugybė įvairiausių švenčių. Tai nestebina – visgi šiai religijai jau daugiau nei 2000 metų. Nors mūsų visuomenė tolsta nuo krikščionybės, o jaunesni žmonės yra mažiau religingi, krikščioniškos šventės iš mūsų gyvenimo nedingsta. Šiame sąraše apžvelgsime dešimt švenčių, kurias dauguma straipsnį skaitančiųjų yra šventę ar vis dar švenčia. Kelios iš jų nėra itin populiarios mūsų šalyje, bet pasaulyje yra žinomos.
10. Trys Karaliai
Trys Karaliai (Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio nuotr.)
Švenčiamas nušvitimas, arba Dievo apsireiškimas žmonijai Jėzaus Kristaus pavidalu.
Sausio 6 diena
Trys Karaliai yra nušvitimo, mesijaus apsireiškimo šventė. Šią dieną švenčiame sausio 6-ąją, iškart po Kalėdų. Trys Karaliai yra į Kalėdas, panaši šventė, kai kurie vadina ją „Mažosiomis Kalėdomis“. Žmonės rengia dideles puotas norėdami išreikšti savo džiaugsmą – tradiciškai tikima, kad būtent šią dieną trys karaliai aplankė kūdikėlį Jėzų. Trys Karaliai švenčiami tiek tikinčių, tiek netikinčių, bet ši šventė yra kur kas populiaresnė Europoje, nei Amerikoje.
9. Šv. Andriaus diena
Švenčiama šventojo Škotijos globėjo diena
Lapkričio 30 diena
Tai yra puotavimo diena, itin svarbi Škotijoje. Tai kartu yra ir Škotijos nacionalinė diena. Tikintys ir netikintys kartu mėgaujasi šia švente, mat niekam nereikia eiti į darbą ar mokyklą.
Tačiau Šv. Andriaus diena švenčiama ne tik Škotijoje. Štai Barbadose tai taip pat yra nacionalinė šventė, o daugelyje Europos šalių būtent šią dieną atliekami įvairūs ritualai gerai sėkmei atnešti ir blogai nuvyti.
8. Didysis Penktadienis
Jėzaus nukryžiavimas
Švenčiamas paskutinį penktadienį prieš Velykas
Didysis Penktadienis yra ta šventė, kurios metu prisimename Jėzaus nukryžiavimą. Krikščionims tai yra bene svarbiausia visų metų diena, mat būtent šią dieną Jėzus mirė už žmonijos nuodėmes. Daugelyje šalių tai yra oficiali nedarbo diena. Didysis Penktadienis švenčiamas seniau už taip pat gerai žinomą Velykų Sekmadienį. Naujojoje Zelandijoje šis Penktadienis yra viena iš dviejų dienų, kai griežtai draudžiama visa prekyba (išskyrus būtiniausias prekes).
7. Užgavėnės
Užgavėnių kaukė (Aliaus Koraliovo / ELTA nuotr.)
Paskutinė Mėsininko diena, žiemos pabaiga
Švenčiama paskutinę dieną prieš pasninko pradžią
Užgavėnės švenčiamos prieš pat Pelenų dieną (dar vadinamą Pelenija), kai prasideda pasninkas. Tradiciškai pasninkas trunka apie šešias savaites, kurių metu tikintieji valgo žymiai mažiau ir visiškai nevalgo mėsos. Besiruošdami šiam laikotarpiui žmonės Užgavėnių vakarą dažnai persivalgo. Šiomis dienomis Užgavėnės yra kur kas daugiau, nei vien tik didelės vaišės. Dabar jos neatsiejamos nuo trankių vakarėlių ir koncertų.
6. Šv. Patriko diena
Airiai švenčia Šv. Patriko dieną (nuotr. SCANPIX)
Švenčiama Airijos globėjo Šv. Patriko diena
Kovo 17-oji
Šios šventės populiarumas pastaraisiais metais itin išplito, ji pasiekė net Ameriką. Patriko dienos šventimas yra neatsiejamas nuo alkoholio (kuris dažnai yra nudažomas žaliai), kaukių, spalvotų drabužių ir daugybės nevykusių bandymų imituoti airišką akcentą. Tai yra bene labiausiai mylima šventė pasaulyje, o Airijoje ji beveik didesnė už Naujuosius Metus.
5. Šv. Valentino diena
Valentino diena (nuotr. SCANPIX)
Švenčiama trečiojo amžiaus romėnų vienuolio diena
Vasario 14-oji
Šventasis Valentinas (apie kurį žinoma labai nedaug) buvo Romos kunigas, nužudytas ankstyvais krikščionybės metais. Pirmą kartą ši diena buvo švęsta 496-aisiais mūsų eros metais, bet jo vardas su meile nebuvo asocijuojamas iki pat vėlyvųjų viduramžių. Valentinas buvo nužudytas Via Flaminia kelyje už tai, kad reikalavo nugriauti pagoniškus stabus. Ši šventė švenčiama apsikeičiant širdelės formos atvirukais su palinkėjimais ir kartais prisipažinimais. Žinoma, dabar šventė jau neatsiejama ir nuo koncertų bei didelių iškilmių.
4. Velykų sekmadienis
Velykų margučiai (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Jėzaus prisikėlimas
Švenčiamas pirmas sekmadienis po pilnaties nuo kovo 21 dienos (lygiadienio)
Tikima, kad būtent šią dieną Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų. Tai yra ganėtinai džiugi diena, todėl baigiamas pasninkas ir prasideda didžiulės puotos. Bažnyčioje Velykų sekmadienis yra itin svarbi šventė. Mišios įprastai prasideda tuščiame ir nepapuoštame altoriuje, bet baigiasi žvakėmis, gėlėmis, smilkalais ir kitais papuošimais apkrautoje bažnyčioje. Nesvarbu, ar tikite Jėzumi, ar ne, bet labai tikėtina, kad bent kartą gyvenime esate ridenę gavę dovanų kiaušinį.
3. Helovinas
Helovinas (nuotr. SCANPIX)
Švenčiamos Visų Šventųjų išvakarės (dar vadinamos Helovinu, VLKK taip pat siūlo šią dieną vadinti Vaiduoklių švente)
Spalio 31-oji
Helovinas yra visų sielų naktis. Šią naktį tikintieji prisimena visus mirusiuosius, žinomus ir nežinomus, kurie išsikovojo vietą Danguje. Daugelyje katalikiškų šalių ši diena yra nedarbo diena. Po Helovino būna Vėlinės, kurių metu prisimenamos tos sielos, kurios į Dangų nepateko. Joms laikomos šventos mišios, lankomi kapai. Neabejoju, kad kiekvienas esate vienaip ar kitaip šventę šią dieną. Tiesa, rytinėje Europos dalyje Helovinas dar nėra itin populiarus ir daugiau dėmesio skiriama Vėlinėms, bet nuo Helovino neatskiriami persirengėlių vakarėliai ir linksmybės garantuoja, kad jaunoji karta greitai perpras teigiamą, linksmesnę šios šventės pusę.
2. Kalėdos
Kalėdos ( Scanpix nuotr. )
Švenčiamas Kūdikėlio Jėzaus gimimas
Gruodžio 24–25 dienomis
Savaime suprantama, kad Kalėdos yra Jėzaus gimimo šventė. Ši diena yra oficiali nedarbo diena daugumoje Vakarų šalių ir bene pati populiariausia iš šiame sąraše esančių švenčių. Ji yra ir viena iš nedaugelio tų, kuriose vis dar išliko originali prasmė ir simboliai, t.y. religiniai atvirukai, dovanos. Tuo tarpu didžiausias minias sutraukiančioje šventėje – Šv. Patriko dienoje – beveik nebėra jokių užuominų į patį Šv. Patriką. Per Kalėdas yra įprasta dovanoti dovanas, kurios yra atidaromos Kūčių vakarą arba ankstyvą Kalėdų rytą.
1. Sekmadienis
Dievo diena
Švenčiama kiekvieną sekmadienį
Beveik visiems mums sekmadienis yra diena, kurią nereikia eiti į darbą. Tikima, kad būtent šią dieną Dievas ilsėjosi po ganėtinai varginančio Visatos sukūrimo. Tiesa, ne visi žino, kad tradiciškai Dievo diena buvo laikomas šeštadienis. Bažnyčia nusprendė jį pakeisti į sekmadienį, nes Jėzus prisikėlė irgi sekmadienį. Tokia dviguba šventė jiems pasirodė tinkama. Pirmą kartą sekmadienis oficialiai paskelbtas nedarbo diena buvo 321 metų kovo 7 dieną, kai romėnų imperatorius Konstantinas paskelbė: „Garbingąją Saulės dieną leidžiu magistrams ir miestų gyventojams ilsėtis. Tebūnie visos dirbtuvės uždarytos. Tačiau gyvenantiesiems užmiesčiuose dirbti bus leista, nes kartais kita diena nebus tokia paranki žemdirbystei, grūdų kūlimui ar vynuogių sodinimui. Sekmadienį nedirbant šios dangaus gėrybės gali būti prarastos.“ Kaip matote imperatoriaus pranešime, darbo uždraudimas turėjo keletą logiškų išimčių, leidžiančių dirbi tuo atveju, kai nedarbas būtų nepraktiškas. Taip pat buvo priimtina dirbti darbus, kurie nėra fiziškai sekinantys, pavyzdžiui studijavimas ar darbas biure.
