Pirmadienį Seime surengta spaudos konferencija „Ar tikrai smurtas artimoje aplinkoje neturi lyties?“, kur ekspertai ir politikai aptarė, kaip naujoji Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje redakcija padės malšinti smurto artimoje aplinkoje apraiškas.
Jei Lietuva neįtvirtins smurto lyties pagrindu sąvokos, atrodys kaip „Vakarų pasaulio dinozauras“
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius minėjo, kad moterys Lietuvoje vienareikšmiškai patiria daugiau smurto proveržių nei vyrai.
„Matome, kad smurto disproporcija, paveikianti moteris ir vyrus iš tiesų yra įspūdinga. 80 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje asmenų yra moterys. Kalbėti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra lyčiai neutralus reiškinys, mes negalime. Būtent dėl šios priežasties siūlome įstatymą papildyti smurto lyties pagrindu sąvoką“, – sakė parlamentaras.
Jis įsitikinęs, kad siūlomi įstatymo pakeitimai užvirs diskusijas Seime. „Rytoj Seimo nariams kils nemažas iššūkis siekiant apginti ir svarstymo stadijoje patvirtinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą“, – sakė T. V. Raskevičius.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Jūratės Juškaitės teigimu, įstatymo pataisos paliudytų smurto lyties pagrindu egzistavimą. Disproporcija tarp smurto artimoje aplinkoje aukų lyties matoma plika akimi, sakė ji.
„Jeigu dalis vyrų galvos, kad moteris yra menkesnė, kvailesnė, nelygiavertė, tuomet ir smurtas prieš jas nesiliaus“, – teigė J. Juškaitė.
O jeigu Lietuva atsisakytų įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką, tai mūsų šaliai reikštų „savotišką Vakarų pasaulio dinozauro statusą“, įsitikinusi J. Juškaitė.
Smurto pasekmės atsieina iki 2 mlrd. eurų per metus
Naujajai įstatymo redakcijai pritaria ir Europos lyčių lygybės instituto direktorė Carlien Scheele (Karlyn Šyl). Ji pastebi, kad norint užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, reikia atsikratyti vis dar gajaus menkinančio požiūrio į moteris.
„Aš visa širdimi palaikau tokį įstatymą. <...> Šis naujas įstatymo elementas sustiprins moterų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Taip bus pripažinta, kad smurtas artimoje aplinkoje remiasi lytimi, kad tai yra seksizmo išraiška mūsų visuomenėje. <...> Reikia išnaikinti smurto artimoje aplinkoje priežastis – stabdyti moterų, kaip silpnesnių visuomenės atstovių poziciją“, – teigė Europos lyčių lygybės instituto direktorė.
C. Scheele davė pavyzdį, kad tai, kas vyksta už uždarų durų, turi seksizmo šaknų.
„Paaiškinsiu, kaip viskas vyksta visame pasaulyje. Pavyzdžiui, vyras turi problemų darbe, pradeda vartoti alkoholį, daug išgėręs tiesiog trenkia arba pastumia moterį į sieną. Kodėl jis taip elgiasi? Kai kurie sakytų, dėl to, kad vartoja alkoholį ir turi problemų darbe. Bet kodėl jis nepuola savo vadovo, boso arba kolegų? Įstatymuose pripažįstama, kad smurtas artimoje aplinkoje turi lytį. Daugiausiai rizikos kyla moterims“, – kalbėjo ji.
C. Scheele pasakojo, kad iš visų žmogžudysčių aukų pasaulyje apie 58 proc. moterų nužudomos žmonių iš artimos aplinkos. Ir atvirkščiai – jei nužudomas vyras, dažniausiai kaltininkas būna nepažįstamas asmuo.
Seimo laikinosios Moterų grupės pirmininkės pavaduotoja, socialdemokratė Orinta Leiputė taip pat vertina naująją įstatymo redakciją palankiai. „Dabartinis projektas yra pažangus ir žymiai geresnis negu buvo anksčiau“, – sakė ji.
„Labai gaila, kad smurtą dažniausiai patiria moterys aplinkoje, kuri turėtų joms būti saugiausia, – namuose. Tačiau faktas toks, kad namai – nesaugiausia vieta moterims, kurios patiria smurtą. Neretai šalia būna ir vaikai. Pasekmės, išlaidos, sprendžiančios šiuos klausimus yra ženkliai didesnės nei prevencijos priemonės“, – teigė O. Leiputė.
Europos lyčių lygybės instituto direktorė dar pridūrė, kad smurto artimoje aplinkoje pasekmės brangiai atsieina finansiniu požiūriu. Dėl smurto kylančioms socialinėms problemoms spręsti Europos Sąjunga kasmet išleidžia 289 mlrd. eurų, o Lietuva – 2 mlrd. eurų per metus. Tuo tarpu smurto prevencija kainuotų ženkliai mažesnę sumą.
Ją papildė ir T. V. Raskevičius: „Smurtas artimoje aplinkoje kainuoja. Ir kainuoja ne tik ekonomiškai, bet ir žmonių gyvybes. Smurto lyties pagrindu sąvokos įvedimas tikrai nėra vien tik intelektinis pratimas, tai yra ir efektyvi šio nepageidaujamo reiškinio prevencijai.“
Alkoholis – ne priežastis smurtauti, problemos šaknys glūdi giliau
Smurtas artimoje aplinkoje – įsisenėjusi Lietuvos žaizda. Šis reiškinys – latentinio pobūdžio, sunkiai apčiuopiamas ir besikartojantis. Sklando mitas, kad dėl smurto protrūkių neva kaltas alkoholis, nors iš tiesų čia vaidmenį vaidina lytis.
Žmogus teisių gynėja J. Juškaitė pabrėžė, kad yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad smurto pagrindu neretai tampa alkoholis.
„Oponentai labai dažnai sako, kad smurtas artimoje aplinkoje yra susijęs su alkoholio vartojimu. Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad praeita Seimo kadencija sugriežtino alkoholio kontrolę ir politiką Lietuvoje. Dėl to sumažėjo alkoholio vartojimas šalyje, <...> vis dėlto smurto artimoje aplinkoje skaičiai nekrito.
Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad alkoholis neabejotinai sustiprina, padažnina ir gali padaryti smurtą artimoje aplinkoje žiauresnį, su didesnėmis pasekmėmis sveikatai, bet alkoholis nėra savaime smurto prieš moteris priežastis. Tad siūlau Seimui išlikti nuosekliam ir įsiklausyti į argumentus“, – sakė J. Juškaitė.
Apsaugos nuo smurto orderis teikia vilčių
Antradienį Seimas planuoja svarstyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus. Viena iš laukiančių naujovių – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Pagal orderį pareigūnai turės teisę atskirti smurtautoją nuo nukentėjusio asmens mažiausiai 72 valandoms. Šį terminą teismas gali pratęstu dar 12-ai parų, jei pareigūnas kreiptųsi su tokiu prašymu.
Visgi žmogaus teisių gynėjai kelia klausimų, ar 3 paros – užtektinai laiko aukai atsigauti nuo patirto smurto ir sukrėtimų. Naujoji įstatymo redakcija įsigaliotų nuo 2023 m., jei siūlymams pritars Vyriausybė ir Seimas.
O. Leiputė minėjo, kad orderis būtų dar viena palanki priemonė siekiant apsaugoti auką nuo smurto.
„15-os dienų terminas ir kad jį skiria policijos pareigūnas, įvertinęs situaciją, o ne laukiama, kol prasidės ikiteisminis tyrimas, – tai būtų labai efektyvi priemonė suteikti pagalbą čia ir dabar.
Manau, kad visi sveikai mąstantys politikai pritars šiam įstatymo projektui, nes matydami skaičius ir matydami, kiek yra nelaimingų šeimų, mes turime daryti ir sprendimus“, – kalbėjo ji.
Kaip anksčiau rašė portalas tv3.lt, 2020 metais policijoje registruota 58,5 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau registruotų smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų – tik 7132. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai per metus suteikia apie 11-12 tūkst. žmonių.
Paprastai nukentėjusių asmenų kontaktus specializuotos kompleksinės pagalbos centrams perduoda policija, jei pradeda ikiteisminį tyrimą, arba pagalbos juose ieško patys žmonės.
