Atvirame interviu naujienų portalui tv3.lt T. Tomilinas papasakojo, dėl ko dažniausiai pyksta ant vaikų, kuo svajojo būti užaugęs ir atskleidė, kaip baigėsi garsioji „muštynių istorija“
T. Tomilinas atskleidžia, laisvalaikio, kurį galėtų skirti tik sau pačiam, turintis nedaug – vyras augina keturis vaikus. Pasak jo, būtent laikas su šeima jam labiausiai padeda atsipalaiduoti:
„Jie tam tikra prasme neleidžia man atsipalaiduoti, bet tuo pačiu ir atitraukia nuo darbo. Auginu keturis vaikus, kurie visi turi savo lūkesčius, programas, savo dienotvarkes. Natūraliai gaunasi, kad iš partijos, frakcijos posėdžio ateini į šeimos posėdį. Mes net pavadinome tai „šeimos taryba“ – joje aptarinėjame dalykus.
Aišku, tai nėra lengva, streso tikrai labai daug, man sunku atsitraukti nuo darbų – tenka įstatymus rašyti ir naktį, ir traukiniuose bei autobusuose, net mašinoje vairuojant. Tai tikrai didelis iššūkis tiek man, tiek ir mano šeimai“, – atvirauja politikas ir išduoda seną svajonę – labai norėtų namo viename Lietuvos regione.
„Kai šeimoje daug vaikų, yra tam tikrų momentų, kai negali neatsiriboti nuo darbo. Labai daug rūpesčių namuose, aš atsiriboju spręsdamas tuos šeimos rūpesčius.
Dar mūsų toks bendras šeimos dalykas – mes ieškome sau namo Anykščių rajone ir vis nerandame. Esu ten išrinktas, susiejau savo gyvenimą su tuo regionu, ten ketinau būti ir toliau auginti vaikus. Visada svajojau gyventi ne didmiestyje. Tik sunku sau tai leisti“, – svarsto T. Tomilinas.
Prakalbus apie tėvystę, T. Tomilinas prisipažįsta – jis toli gražu nėra griežtas tėtis. Maža to, jis tikina, kartais pykstantis ant vaikų dėl vienos jų savybės, kurią pats sako turintis: „Vaikai gali pasiskųsti mano tam tikru chaotiškumu, mažai to laiko kiekvienam šeimos nariui – tiek žmonai, tiek vaikams. Tam tikrus sprendimus reikia keisti čia ir dabar, sunku planuoti ir suderinti visų planus.
Mano vaikai labai protingi, atsakingi. Tik tas prisirišimas prie telefonų, multimedijos yra šiek tiek per didelis. Bet kol kas jie tikrai neturi didelių problemų. Galbūt norėtųsi daugiau tvarkos iš jų, bet aš ir pats nesu labai tvarkingas...
Aš labai tikiuosi iš vaikų sąmoningumo ir visada stengiuosi jiems paaiškinti, kodėl aš skiepyju jiems kažkokius įpročius ar elgesio normas. Vienas mano vaikas lanko psichologą, kitas domisi psichologija. Tai užpildo tai, kur yra pačių tėvų ribos, nes ne viską tėvai gali patys duoti“, – įsitikinęs Tomas Tomilinas.
O kada prasidėjo T. Tomilino kelias į didžiąją politiką? Vyras atskleidžia – dar mokykloje. Politikas mokyklos laikais domėjosi istorija, dalyvavo šio dalyko olimpiadose. Kaip jis pats patikina – istorija didžiąja dalimi ir susideda iš politinių įvykių.
„Beveik šimtukais visus egzaminus išlaikiau. Man svarbu mokykloje buvo tai, kad nebuvo konkurencinės dvasios. Mokiausi labiau vidutiniškai, bet jaučiau klasės paramą man ir bandžiau ją skleisti klasės draugams. Mano klasėje buvo daug bendradarbiavimo. O štai mokyklą baigiau geriausiais rezultatais“, – prisimena T. Tomilinas.
Tomas Tomilinas žodžių į vatą nevynioja – jis turi aiškią nuomonę apie Lietuvos politiką ir kaip politikai turėtų bendrauti su žmonėmis. Politikas pastebi spragų ir šalies gyventojų supratime:
„Labiausiai man, kaip politikui, trukdo mūsų visuomenės humanitarinės, išsilavinimo spragos. Kai susiduri su didžiąja visuomene atrodo, kad jie nesupranta, neišmano elementarių teisinių dalykų. Tada supranti, kad turi būti ne vien politiku, bet ir daryti tam tikrą edukacinę veiklą, kuri tave verčia nepopuliariu.
Aš nenoriu pataikauti žmonėms. Nenoriu vien sakyti, kad jie nuostabūs, bet ir pasakyti, kai jie klysta. Man atrodo, kad tai ir yra tikroji lyderystė. Plaukimas pasroviui, bet kartu ir ėjimas prieš srovę“, – aiškina T. Tomilinas.
Prieš pat Kalėdas Tomas Tomilinas įsivėlė į skandalą – vyras tikino, jog kilus konfliktui jam trenkė Seimo kolega Valdemaras Valkiūnas. Praėjus kelioms savaitėms vyras tikina, jog Seimo narys jo taip ir neatsiprašė, o apie patį V. Valkiūną jis turi aiškią nuomonę:
„Jisai pasakė jį pateisinančią kalbą ir pasakė, kad gali atsiprašyti. Gali atsiprašyti, bet neturi už ką. V. Valkiūnas yra erelis, jis labai man Pūką primena, jis eina jo keliu. Pūkas – erelis savo radijuje ir santykyje su moterimi, jau peržengiantis tas padorumo ribas, bet Seime jis – absoliutus nulis. Man Valkiūnas primena Pūką.
Man atrodo, jis turės pasiaiškinti policijai ir ji spręs, ką su juo daryti. Aš tikrai nereikalausiu iš jo kažkokios piniginės kompensacijos. Aš noriu, kad jis suprastų, jog kiekvienas veiksmas turi pasekmes. Mes visi suprantame, kad viešoje vietoje jis daugiau prie nieko nebeprisilies, nes žino, kad gali Seimo nario mandato netekti“, – karčių žodžių kolegai negaili Seimo narys.
Pokalbio pabaigoje vyras išduoda, pagalvojantis ir apie ateitį: „Mane domina daugybė humanitarinių dalykų. Negaliu tiksliai pasakyti, ar po kadencijos vėl dalyvausiu rinkimuose, bet mane domina ir žurnalistika, ir istorija, sociologija, bet kas. Iš humanitarinių dalykų man sunku rasti, kas mane nedomina“, – teigia Tomas Tomilinas.
