Tom Tjarda gimė 1934 metais liepos 23 dieną. Jis buvo garsaus automobilių dizainerio Tjardy Joop sūnus, kuris gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tomas jaunystėje mokėsi architektūros universitete Mičigano valstijoje, kuriame dėstytojas jam davė pirmąją užduoti susijusią su automobiliais. Jaunuolis turėjo nupiešti praktiško universalo eskizą, kuriame atsispindėtų pačios geriausios amerikietiškų automobilių savybėms. Tomo darbas taip sužavėjo dėstytoją, jog jis eskizus parodė savo draugui Luigi Segre, kuris tuo metu dirbo garsioje Ghia dizaino įmonėje. Ir kaip bebūtų keista, jaunasis automobilių dizaineris iškart pradėjo dirbti „Ghia“ dizaino firmoje.
Per pakankamai ilgą dizainerio karjerą, Tomas yra dirbęs „Pinininfarina“, „Italdesign“ studijose, tačiau jo karjeros auksiniai metai buvo dirbant būtent „Ghia“ dizaino namuose. Kai 1968 metais Giorgetto Giugiaro paliko Ghia ir nusprendė įkurti savo studiją, jį pakeitė būtent Tomas Tjarda. Ghia dizaino vadovu jis išbuvo devyneris metus per kuriuos Tomas sukūrė garsiausią „De Tomaso“ automobilį - „Pantera“.
Tais laikais sportiškų automobilių pasirinkimas buvo be proto didelis, o kadangi „De Tomaso“ norėjo tapti alternatyva „Ferrari“ ir „Maserati“ automobiliams, kompanijos vadovai nusprendė, jog reikia sukurti kompetetingą sportinį galiūną, kuris pagerintų „De Tomaso“ įvaizdį bei pritrauktų naujų klientų į markės atstovybes. Taip 1969 metais tarp „De Tomaso“ vadovų ir „Ghia“ buvo pasirašyta sutartis sukurti garsiąją „Panetra", kuri Jungtinėse Amerikos Valstijose būtų pardavinėjama per „Ford“ atstovybes, o Europoje per „De Tomaso“ tinklą.
Automobilis buvo sukurtas žaibišku greičiu. Serijinei gamybai paruoštas automobilis buvo pademonstruotas 1970 metais įvykusioje Niujorko automobilių parodoje. Debiuto metu „Pantera“ sulaukė nežmoniškai didelio susidomėjimo iš įvairiausio tipo klientų. Kas keisčiausia, jog debiuto metu, automobilis iškart gavo šmaikščią pravardę. Daugelis potencialių pirkėjų jį vadino varguolių „Lamborghini“. Juk šis automobilis kainavo maždaug dvigubai mažiau negu pats to laikmečio „Ferrari“.
„De Tomaso“ neslėpė, jog naudojo „Ford“ agregatą, tačiau šis 5,8 litro agregatas buvo viena iš priežasčių kodėl „Pantera" buvo tokia populiari Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šis agregatas išvystė 300 arklio galių, kuris leido automobiliui iki 100 km/val. įsibėgėti per 5,5 sekundės ir pasiekti maksimalų 235 km/h greitį. Be pakankamai įspūdingų techninių charakteristikų, „Ford“ inžinierių sukurtas motoras buvo patikimas ir pigiai aptarnaujamas. Šie žodžiai dar niekada nebuvo minimi superautomobilių pirkėjų tarpe.
Pirmos kartos modelis buvo gaminamas nuo 1971 iki 1974 metų ir buvo pakankamai populiarus. Per tris gyvenimo metus „De Tomaso“ pardavė 6 tūkst. automobilių, o tai yra labai geras rezultatas žinant, jog tada buvo 7 dešimtmetis. Vėlesni modeliai buvo truputėlį patobulinti ir pavadinti „Pantera L". Ši modifikacija buvo patobulinta dėl griežtėjančių saugumo reikalavimų ir CO2 emisijų.
Taip pat prieš pasirodant antrosios kartos modeliui, 1973 metais „De Tomaso“ pristatė „GTS" modifikaciją, kuri buvo aprūpinta 335 arklio galių benzininiu varikliu. Nuo įprastos panteros, „GTS" skyrėsi bamperiais, didesnio diametro ratlankiais. Per vienerius metus „De Tomaso“ pagamino 150 „GTS" kopijų.
Augant kompanijos pajamoms ir žinomumui, „De Tomaso“ savininkas Alessandro DeTomaso įsigijo dvi garsias sportiškų automobilių markes, kurios turėjo sustiprinti automobilių kompaniją. Į savo portfelį „De Tomaso“ įsimetė „Maserati“ ir „Innocenti“. Tuo pat metu kompanija pasauliui pristatė antrosios kartos modelį, kuris 5,8 litro agregatą iškeitė į silpnesnį 4,6 litro motorą. Taip pat „ De Tomaso“ persikėlė į naujas patalpas Modenos mieste, visai netoli „Ferrari“ būstinės.
Antroji modelio karta buvo gaminama ilgiausia, net 16 metų. Tačiau per visą tą laiką kompanija vis tobulindavo ir tobulindavo po truputį senstantį modelį, o ir bandymas pritraukti naujus pirkėjus buvo nesėkmingas. Mažėjantis susidomėjimas lėmė tai, jog „De Tomaso“ buvo priversta pakelti automobilio kainą, tai įtakojo „Pantera“ pardavimų rodiklius. Per vienerius metus paklausa nuo kelių tūkstančių sumažėjo iki kelių šimtų. Prireikė vos kelių metų, kol „Pantera" tapo tikru išskirtiniu ir ekskliuzyviniu automobiliu.
Trečioji modelio karta pasirodė tik 1990 metais. „De Tomaso“ buvo užsibrėžę tikslą sukurti visiškai naują ir to laikmečio standartus atitinkantį superautomobilį. Automobilio dizainą sukūrė ne ką mažiau žinomas Marcello Gandini. Nors automobilis iš esmės ir buvo naujas, tačiau „Pantera" sugebėjo išlaikyti klasikinių brolių bruožus. Tačiau bene didžiausia naujovė buvo variklis, kuris suko „Pantera" ratus. 5 litrų benzininis agregatas išvystydavo 305 arba 500 arklio galių, priklausomai nuo modifikacijos. O tai leido „Pantera" modeliui pasiekti maksimalų 320 km/val greitį.
Per pirmuosius keturis metus automobilį buvo galima įsigyti tik pagal specialų užsakymą, tad nereikėtų stebėtis liūdna pardavimų statistika. Iki 1994 metų buvo parduoti vos 37 šio modelio vienetai. Dėl itin mažos paklausos „De Tomaso“ nusprendė nutraukti 25 metus gyvavusį modelį.
Tom Tjarda gimė 1934 metais liepos 23 dieną. Jis buvo garsaus automobilių dizainerio Tjardy Joop sūnus, kuris gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tomas jaunystėje mokėsi architektūros universitete Mičigano valstijoje, kuriame dėstytojas jam davė pirmąją užduoti susijusią su automobiliais. Jaunuolis turėjo nupiešti praktiško universalo eskizą, kuriame atsispindėtų pačios geriausios amerikietiškų automobilių savybėms. Tomo darbas taip sužavėjo dėstytoją, jog jis eskizus parodė savo draugui Luigi Segre, kuris tuo metu dirbo garsioje Ghia dizaino įmonėje. Ir kaip bebūtų keista, jaunasis automobilių dizaineris iškart pradėjo dirbti „Ghia“ dizaino firmoje.
Per pakankamai ilgą dizainerio karjerą, Tomas yra dirbęs „Pinininfarina“, „Italdesign“ studijose, tačiau jo karjeros auksiniai metai buvo dirbant būtent „Ghia“ dizaino namuose. Kai 1968 metais Giorgetto Giugiaro paliko Ghia ir nusprendė įkurti savo studiją, jį pakeitė būtent Tomas Tjarda. Ghia dizaino vadovu jis išbuvo devyneris metus per kuriuos Tomas sukūrė garsiausią „De Tomaso“ automobilį - „Pantera“.
Tais laikais sportiškų automobilių pasirinkimas buvo be proto didelis, o kadangi „De Tomaso“ norėjo tapti alternatyva „Ferrari“ ir „Maserati“ automobiliams, kompanijos vadovai nusprendė, jog reikia sukurti kompetetingą sportinį galiūną, kuris pagerintų „De Tomaso“ įvaizdį bei pritrauktų naujų klientų į markės atstovybes. Taip 1969 metais tarp „De Tomaso“ vadovų ir „Ghia“ buvo pasirašyta sutartis sukurti garsiąją „Panetra", kuri Jungtinėse Amerikos Valstijose būtų pardavinėjama per „Ford“ atstovybes, o Europoje per „De Tomaso“ tinklą.
Automobilis buvo sukurtas žaibišku greičiu. Serijinei gamybai paruoštas automobilis buvo pademonstruotas 1970 metais įvykusioje Niujorko automobilių parodoje. Debiuto metu „Pantera“ sulaukė nežmoniškai didelio susidomėjimo iš įvairiausio tipo klientų. Kas keisčiausia, jog debiuto metu, automobilis iškart gavo šmaikščią pravardę. Daugelis potencialių pirkėjų jį vadino varguolių „Lamborghini“. Juk šis automobilis kainavo maždaug dvigubai mažiau negu pats to laikmečio „Ferrari“.
„De Tomaso“ neslėpė, jog naudojo „Ford“ agregatą, tačiau šis 5,8 litro agregatas buvo viena iš priežasčių kodėl „Pantera" buvo tokia populiari Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šis agregatas išvystė 300 arklio galių, kuris leido automobiliui iki 100 km/val. įsibėgėti per 5,5 sekundės ir pasiekti maksimalų 235 km/h greitį. Be pakankamai įspūdingų techninių charakteristikų, „Ford“ inžinierių sukurtas motoras buvo patikimas ir pigiai aptarnaujamas. Šie žodžiai dar niekada nebuvo minimi superautomobilių pirkėjų tarpe.
Pirmos kartos modelis buvo gaminamas nuo 1971 iki 1974 metų ir buvo pakankamai populiarus. Per tris gyvenimo metus „De Tomaso“ pardavė 6 tūkst. automobilių, o tai yra labai geras rezultatas žinant, jog tada buvo 7 dešimtmetis. Vėlesni modeliai buvo truputėlį patobulinti ir pavadinti „Pantera L". Ši modifikacija buvo patobulinta dėl griežtėjančių saugumo reikalavimų ir CO2 emisijų.
Taip pat prieš pasirodant antrosios kartos modeliui, 1973 metais „De Tomaso“ pristatė „GTS" modifikaciją, kuri buvo aprūpinta 335 arklio galių benzininiu varikliu. Nuo įprastos panteros, „GTS" skyrėsi bamperiais, didesnio diametro ratlankiais. Per vienerius metus „De Tomaso“ pagamino 150 „GTS" kopijų.
Augant kompanijos pajamoms ir žinomumui, „De Tomaso“ savininkas Alessandro DeTomaso įsigijo dvi garsias sportiškų automobilių markes, kurios turėjo sustiprinti automobilių kompaniją. Į savo portfelį „De Tomaso“ įsimetė „Maserati“ ir „Innocenti“. Tuo pat metu kompanija pasauliui pristatė antrosios kartos modelį, kuris 5,8 litro agregatą iškeitė į silpnesnį 4,6 litro motorą. Taip pat „ De Tomaso“ persikėlė į naujas patalpas Modenos mieste, visai netoli „Ferrari“ būstinės.
Antroji modelio karta buvo gaminama ilgiausia, net 16 metų. Tačiau per visą tą laiką kompanija vis tobulindavo ir tobulindavo po truputį senstantį modelį, o ir bandymas pritraukti naujus pirkėjus buvo nesėkmingas. Mažėjantis susidomėjimas lėmė tai, jog „De Tomaso“ buvo priversta pakelti automobilio kainą, tai įtakojo „Pantera“ pardavimų rodiklius. Per vienerius metus paklausa nuo kelių tūkstančių sumažėjo iki kelių šimtų. Prireikė vos kelių metų, kol „Pantera" tapo tikru išskirtiniu ir ekskliuzyviniu automobiliu.
Trečioji modelio karta pasirodė tik 1990 metais. „De Tomaso“ buvo užsibrėžę tikslą sukurti visiškai naują ir to laikmečio standartus atitinkantį superautomobilį. Automobilio dizainą sukūrė ne ką mažiau žinomas Marcello Gandini. Nors automobilis iš esmės ir buvo naujas, tačiau „Pantera" sugebėjo išlaikyti klasikinių brolių bruožus. Tačiau bene didžiausia naujovė buvo variklis, kuris suko „Pantera" ratus. 5 litrų benzininis agregatas išvystydavo 305 arba 500 arklio galių, priklausomai nuo modifikacijos. O tai leido „Pantera" modeliui pasiekti maksimalų 320 km/val greitį.
Per pirmuosius keturis metus automobilį buvo galima įsigyti tik pagal specialų užsakymą, tad nereikėtų stebėtis liūdna pardavimų statistika. Iki 1994 metų buvo parduoti vos 37 šio modelio vienetai. Dėl itin mažos paklausos „De Tomaso“ nusprendė nutraukti 25 metus gyvavusį modelį.
