Algirdo Paleckio pašalinimas iš LSDP sukėlė daug klausimų. Tiesa, nemažai kas kėlė klausimus apie paties A.Paleckio asmenį. Antai Kęstučiui Masiuliui parūpo, ar A.Paleckis yra Rolando Pakso politinis dublis, ar „Almakso“ projektas. Neketinu aptarinėti šių K.Masiulio įžvalgų, kurios, deja, nepasižymi nei originalumu, nei aiškia pozicija, ypač turint omeny K.Masiulio viražus bylinėjantis, o po rinkimų „flirtuojant“ su jo „amžinuoju priešu“ Artūru Zuoku. Tai paprasčiausiai nebeįdomu.
A.Paleckio atveju daug svarbesni yra klausimai ne apie vienos politinės personos santykius su kita persona, o bendrieji mūsų politinės sistemos ir valstybės raidos klausimai. Aiškindamiesi šiuos klausimus pradžiai išsišifruokime, kokius aiškius signalus visiems siunčia A.Paleckio pašalinimas? Pirma - LSDP viršūnėlė dirba naujam verslo projektui „LEO.lt“, kurio kvestionavimas yra TABU ir bet kuris tai išdrįsęs, čiuoš lauk paskui A.Paleckį. Antra - tai yra rimtas signalas B.Genzeliui ir kitiems, pareiškusiems apie Socialinio teisingumo frakcijos kūrimą LSDP. Tačiau dar svarbiau, kokį ženklą visiems Lietuvos žmonėms, visų pirmą socialdemokratų rinkėjams šiuo veiksmu siunčia LSDP vadai? Demokratijos mirties ir neostalinizmo užgimimo ženklą. Taip turėtų LSDP tarybos sprendimą įvertinti nors kiek mastantis ir LSDP iki šiol palaikęs rinkėjas. Kur tokio LSDP vadų trumparegiškumo priežastys? Variantų nedaug. Arba G.Kirkilas su savo strateginiais patarėjais svaiginasi valdžia (kaip rimta priklausomybės forma) ir nuo jos jau gerokai apsvaigo, arba šitą kompaniją rimtai nutvėrę laiko trigalvio liūto dresuotojai – krautuvininkai. Nesuprantu, už ką gauna algą G.Kirkilo strategai, jei tik tokią „strategiją“ sugeba sudėstyti? Pagaliau kur paties G.Kirkilo - ilgamečio LSDP rinkimų štabo vado ir Aukštosios partinės (KPSS) mokyklos auklėtinio taktinis ir strateginis mąstymas? Tokiam kontekste rinkėjų nuosprendis LSDP, kaip neostalinizmo gaivintojai, turėtų būti negailestingas, nebent patys rinkėjai to pasiilgo.
Rinkėjai turėtų galutinai praregėti, kokie yra LSDP vertybiniai prioritetai ir kaip LSDP viršūnėlė supranta partijos kompromitavimą. Pasirodo, į Raudonąją knygą įrašytų gandrų šaudymas iš visureigio, machinacijos su žemėmis, viešbučiais, atviras rinkėjų, o dabar dar ir mokytojų (žadėjau,žadu, žadėsiu) apgaudinėjimas, partijos nekompromituoja, nes tai daro savi, „artimi imperatoriui“. Bet šiukštu šioje partijoje turėti kitokią nuomonę, negu vadai, o tiksliau jų verslo patronai.
Pagaliau esminis klausimas kyla ir dėl visos valstybės politinės sistemos. Už šios sistemos formavimąsi yra atsakingos visų pirma valdžios svertus turinčios politinės jėgos. Prisiminkime, kada prasiveržė pirmoji populizmo banga su A.Paulausko rinkiminiu šūkiu „Nusipelnėm gyventi geriau“ ? Būtent Konservatorių valdymo laikais - 1996-2000 metais, kai kilo ir pirmoji piliečių nusivylimo banga. Nusivylimo viskuo – politikais, partijomis, politine sistema ir net pačia valstybe, dėl kurios tie patys eiliniai piliečiai praliejo kraują. Į valdžios olimpą sugrįžus Algirdui Brazauskui 2001 m., netrukus sekė nauji piliečių nusivylimai ir nauji populizmo apsireiškimai: R.Pakso prezidentinė kampanija, Darbo partijos susikūrimas. Pagaliau dar didesnis visų nusivylimas po 2004 metų seimo rinkimų: pirmasis riebus ir atviras A.Brazausko spjūvis rinkėjams į veidą („nesvarbu ką žadi...“), V.Uspaskicho vojažai, machinacijos su diplomu ir pinigais. Taip sulaukėme ir 2008-ųjų, naujų Seimo rinkimų metų. Ką tokioje totalinio nusivylimo situacijoje padaro valdančiosios LSDP viršūnėlė? Dar labiau didina piliečių nusivylimą, nes jau be dūmų uždangų savo veiksmu parodė kas yra kas, ir kas iš tikro valdo Lietuvą.
Bet kurį eilinį pilietį, išpažįstantį socialdemokratines vertybes, toks LSDP tarybos sprendimas stumia į visišką neviltį, nes socialdemokratinės partijos (ne LSDP konkrečiai) prigimtinis bruožas pagal savo ideologinį tapatumą visų pirma turi būti vidinė demokratija ir nuomonių tolerancija. Būtent tai yra ir išskirtinė vakarietiškos socialdemokratijos vertybinė nuostata. Dabar padėtis tokia, kad LSDP viršūnėlė daro viską, kad diskredituotų pačią socialdemokratijos idėją, apribojant normalios vakarietiškos kairiosios politikos perspektyvas Lietuvoje. Taip vėl plačiai atveriami vartai naujai populizmo bangai ir senųjų populistų reinkarnacijai 2008 metų Seimo rinkimuose.
Tomas Bakučionis yra LSDS valdybos narys
