Iki šiol rengdamosi būsimoms konkurencingoms procedūroms valdžios institucijos nesikonsultavo su neįgaliųjų organizacijomis, todėl Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) ir asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ į virtualų pasitarimą sukvietė Susisiekimo ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) atstovus.
Šiuo metu tolimojo susisiekimo autobusais rinkoje dirba per 40 skirtingų įmonių, kurioms leidimus daug metų išduodavo LTSA. Konkurencijos taryba nustatė, kad LTSA, 2018 metais pratęsusi sutartis su keleivių vežėjais, apribojo konkurenciją, dėl to į rinką negalėjo patekti nauji vežėjai. LTSA įpareigota per 8 mėnesius nutraukti esamas sutartis su dabartiniais vežėjais ir skelbti naujus konkursus.
Nepaisant to, kad tiek LTSA, tiek LKVA, tiek asociacija „Linava“ Konkurencijos tarybos nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jo sprendimo dar nėra ir neaišku, ar jis bus nepalankus dabartiniams vežėjams, valdžios institucijos jau pristato naują tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą, kuris bus formuojamas įvertinus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vykdomą regioninę politiką ir susisiekimo plėtros perspektyvas regionuose.
Nerimą kelia informacijos trūkumas
„Nors jau vyksta procedūros maršrutų tinklui pertvarkyti, žmonės su negalia neturi apie tai jokios informacijos, su mumis nesitariama ir nesikonsultuojama. Ar žmonės su negalia turės galimybę keliauti, ar į rinką naujai atėję vežėjai turės reikiamą skaičių pritaikytų transporto priemonių? Problema labai svarbi, norime išsiaiškinti, kokių žingsnių ketina imtis Susisiekimo ministerija, kitos valdžios institucijos“, – susitikimą pradėjo NRD direktoriaus pavaduotoja Jolanta Šliužienė.
Pasak asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidento Ričardo Dubicko, žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija pasėjo nerimo sėklą tarp skirtinguose regionuose gyvenančių neįgaliųjų: „Kyla pavojus, jog dabartinis maršrutų tinklas bus sunaikintas, kad dabartiniai keleivių vežėjai, daug investavę į transporto priemones, vairuotojų mokymus, autobusų stotis, bus pašalinti iš rinkos. Negalią turintiems žmonėms kyla pagrįsta baimė: kas užims jų vietą, ar skirtingų negalių žmonės galės nuvykti į didmiesčiuose įsikūrusias gydymo įstaigas, sanatorijas ir panašiai? Susiduriame su nežinia – neaišku, kas ir kaip daroma, ar mes neliksime už borto. Ypač neramu, kad visos šios permainos daromos per pandemiją, kai žmonėms ir taip pakanka įvairių baimių.“
LKVA prezidento Gintaro Nakučio teigimu, Konkurencijos tarybos sprendimas keleivių vežėjus autobusais labai nustebino: sutartys su šiuo metu rinkoje dirbančiomis įmonėmis sudarytos pagal galiojantį teisės aktą, kuris nepažeidžia Konkurencijos įstatymo. „Rinkoje dirba daugiau kaip 40 keleivinio transporto įmonių, kurios, veždamos keleivius tais pačiais maršrutais, taiko skirtingus įkainius. Dar norėčiau pabrėžti: tolimasis susisiekimas valstybei nekainuoja nė cento“, – sako G. Nakutis, pridurdamas, kad, nors Tarybos sprendimą LTSA ir vežėjai apskundė teismui, konkurencingoms procedūroms jau pradedama ruoštis.
„Kyla rizika, kad viską darant skubotai sutartys su senosiomis įmonėmis gali būti nutrauktos, o nauji vežėjai dar nebus pasirengę vežti keleivių, tokiu būdu rinkoje susidarys vakuumas – negalės keliauti ne tik negalią turintys, bet ir visi keleiviai“, – nuogąstauja LKVA prezidentas.
Amžius
Persirgtos ligos
Vartojami vaistai
Jokios
Valdžios atstovai pripažįsta: trūko bendravimo
Susisiekimo ministerijos l. e. p. Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Tomas Pilukas sako suprantantis neįgalių žmonių nerimą, kuris veikiausiai kilo dėl komunikacijos problemų.
„Netiesa, kad maršrutai keisis išsyk, kad viskas sužlugs akimirksniu, kaip ir tai, kad sumažės negalią turintiems žmonėms pritaikytų tolimojo susisiekimo autobusų – jų ir dabar nėra daug. Skelbiant naujus konkursus visada galima įrašyti sąlygą, kad tam tikra dalis autobusų turi būti pritaikyti tokiems žmonėms. Niekas nevyks spontaniškai, kol kas tebevyksta diskusijos dėl pertvarkos. LTSA intensyviai dirba su savivaldybėmis, vežėjais. Pirminiame etape žmonės su negalia nebuvo įtraukti, žadame į tai atsižvelgti. Vis dėlto norėčiau pabrėžti: pokyčiai šioje srityje yra neišvengiami, Konkurencijos tarybos sprendimą turime vykdyti“, – sako T. Pilukas.
Nors Susisiekimo ministerijos atstovas pripažįsta, kad negalią turintys žmonės iki šiol į diskusijas dėl maršrutų pertvarkos nebuvo įtraukti, LTSA direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius meta kaltinimą keleivių vežėjams – neva jie tyčia manipuliuoja negalią turinčiais žmonėmis, pasitelkia juos savo asmeninėms problemoms spręsti.
R. Dubickas panašias insinuacijas kategoriškai atmeta – jo teigimu, jokios pertvarkos neturi būti įgyvendinamos slaptai nuo visuomenės: „Kol neįsigilinome į žiniasklaidoje pateiktą informaciją, kol patys neiškėlėme klausimo, tol viskas vyko tyliai, tarsi siekiant, kad tolimojo susisiekimo maršrutų pertvarka neiškiltų į viešumą. Mūsų inicijuotas pasitarimas – pirmasis šia tema. Norėčiau priminti: Lietuvoje 10 proc. žmonių turi vienokią ar kitokią negalią, 60 proc. jų aktyviai keliauja. Manau, tai – pakankamas kiekis, kad su mumis būtų tariamasi, į mūsų poreikius atsižvelgiama.“
G. Nakučio manymu, visuomenė apie būsimą pertvarką turi būti geriau informuojama. „Kalbos apie tai, kad ne viskas vyksta sklandžiai, nėra laužtos iš piršto. Matome daug problemų, kurios galėtų kilti. Sakome: situacija nėra aiški, todėl norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad rizikos būtų suvaldytos. Pastaruoju metu surašėme Susisiekimo ministerijai klausimus dėl naujo maršrutų tinklo, viliamės, jog sulaukus atsakymų galbūt daug kas paaiškės“, – įsitikinęs LKVA prezidentas.
Žada atsižvelgti į pageidavimus
J. Rašomavičius žada – ateityje komunikacija su neįgaliųjų atstovais bus sklandesnė, ketinama atsižvelgti į neįgaliųjų organizacijų siūlymus dėl autobusų ir infrastruktūros pritaikymo. T. Piluko teigimu, Susisiekimo ministerija norėtų žinoti, koks šiuo metu specialiųjų poreikių turinčių žmonių noras keliauti, kokie jų poreikiai tiek atnaujinant infrastruktūrą, tiek ir transporto priemones. „Per savaitę tikimės gauti konstruktyvių pasiūlymų dėl realaus poreikio negalią turintiems žmonėms. Turime žinoti, ko šiems žmonėms reikia“, – sako ministerijos atstovas.
J. Šliužienė ragina valdžios atstovus vykdant bet kokius viešuosius pirkimus atsižvelgti į negalią turinčių žmonių poreikius. „Konkrečių reikalavimų skirtingiems sektoriams nėra, universali aplinka kuriama atsižvelgus į Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kiekviena ministerija atsakinga už savo sektorių“, – teigia J. Šliužienė ir ateityje, kad nebūtų panašių susikirtimų, pataria priimant sprendimus nuo pradžių kviesti kuo daugiau NVO atstovų: senjorų, vaikų, tėvų, šeimų, neįgaliųjų.
„Šie žmonės su aplinkos pritaikymu susiduria praktiškai, tada jums nereikės galvoti, ko šiems žmonėms reikia. Išgirsite jų pageidavimus tiesiogiai, šie žmonės bus patenkinti, kad yra išklausomi, o ministerijos gaus jiems reikalingos informacijos tinkamiems sprendimams priimti. Rekomenduojame vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir nustatyti reikalavimus dėl pritaikymo kuo platesniu mastu, kad transporto priemonės, infrastruktūra būtų prieinamos ir žmonėms su regos, ir klausos, ir judėjimo negalia“, – pataria NRD direktoriaus pavaduotoja.
Problemas žada spręsti
Negalią turintiems žmonėms nerimą kelia planuojamas tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas, kur dėmesys skiriamas tik susisiekimui tarp regiono centrų (apskričių centrų) ir didžiųjų miestų. Numatyta, kad atokesniuose pasienio rajonuose esančių miestų ir miestelių gyventojus iki didesnių miestų atveš priemiestiniai autobusai. Keleivių vežėjų manymu, tai sukeltų dar didesnę regionų atskirtį, atokesnių rajonų gyventojai negalėtų be persėdimo pasiekti didžiųjų miestų. Negalią turintiems žmonėms, senjorams, norintiems pasiekti šalies didmiesčius, tektų kartą ar net kelis persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą. Tai jiems sukeltų daugybę nepatogumų ir sumažintų galimybes gyventi savarankiškai.
T. Pilukas sutinka, kad problemų diegiant naują tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą kils, kitaip neįmanoma, nes viskas keičiasi iš esmės. „Kol kas nenorėtume, kad būtų užbėgama įvykiams už akių. Jei problemų kils, jas spręsime. Žinoma, negalime pažadėti visiškai negalią turintiems žmonėms pritaikyto tolimojo susiekimo maršrutų tinklo, kol kas mums reikia žinoti realų pritaikymo poreikį, taip pat kokius kriterijus turėtume įtraukti, kad atlieptume neįgaliųjų pageidavimus“, – pabrėžia Susisiekimo ministerijos atstovas.
Pasak J. Rašomavičiaus, kol kas neaišku, kada esminės pertvarkos dėl naujojo tolimojo susisiekimo maršrutų tinklo bus įgyvendintos – tai priklausys nuo daugelio dalykų. Susisiekimo ministerijos ir LTSA atstovai pažadėjo kartu su VRM darbuotojais neįgaliesiems kitą savaitę pristatyti planuojamą tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
