Odos vėžio atvejų JAV dramatiškai daugėja. Kiekvienais metais diagnozuojama 3,3 milijono ne melanomos atvejų, o 3 000 jų baigiasi mirtimi. Amerikos vėžio asociacijos skaičiavimais 2016 metais registruota 76 380 naujų melanomos atvejų ir 10 130 mirčių nuo šios ligos.
Nuo 40 iki 50 procentų vyresnių nei 65 metų JAV gyventojų suserga ne melanomos tipo odos vėžiu. Ši vėžio forma yra lengvai išgydoma, jei diagnozuojama ankstyvosios stadijose, o diagnozuoti ją paprastai yra nesudėtinga.
Ar sergate odos vėžiu?
Didžioji dalis saulės poveikio žmogui patiriama iki 20 metų amžiaus, o odos vėžys po to gali vystytis 20 ar daugiau metų.
Visai maži vaikai, kurie du ar tris kartus stipriai nudega saulėje, vėliau gyvenime labiau rizikuoja susirgti odos vėžiu. Tai nereiškia, kad neverta jaudintis dėl jums gresiančio pavojaus susirgti odos vėžiu. Jūsų kaitinimosi saulėje dienos jau praeityje ar vis dar skiriate laiko tobulam įdegiui – apie šią ligą reikėtų pagalvoti bet kuriuo atveju.
Odos struktūra
Oda yra didžiausias kūno organas ir pirmutinė organizmo apsauga nuo ligų ir infekcijų. Oda taip pat saugo vidinius organus nuo sužeidimų. Oda reguliuoja kūno temperatūrą, užkertą kelią skysčių praradimui ir padeda iš kūno pašalinti vandens ir druskų perteklių.
Oda yra sudaryta iš dviejų sluoksnių: epidermio (išorinio odos sluoksnio) ir dermio (apatinio sluoksnio). Pats epidermis turi keturis sluoksnius: raginį sluoksnį, grūdėtąjį sluoksnį, žvyninių ląstelių sluoksnį ir bazinių ląstelių sluoksnį. Keratinas (mirusios, dideliu baltymų tankiu pasižyminčios ląstelės) sudaro raginį sluoksnį arba išorinį epidermį – tą odos dalį, kurią galime paliesti ir pamatyti.
Grūdėtasis sluoksnis perneša mirusias keratino ląsteles į epidermio paviršių. Žvyninių ląstelių sluoksnis gamina keratiną raginiam sluoksniui ir taip pat perneša vandenį. Bazinių ląstelių sluoksnis - tai pats apatinis epidermio sluoksnis. Čia žvyninės ląstelės gaminamos ir gyvena ląstelės, kurios gamina melaniną – odos pigmentą.
Dermis – tai gilusis odos sluoksnis. Tai įvairialypė kraujagyslių, plaukų šaknelių ir sebumo bei riebalų liaukų kombinacija.
Dermyje randami baltymai kolagenas ir elastinas. Jie odai teikia stangrumą ir elastiškumą. Saulės spinduliai šiuos baltymus galiausiai nužudo. Su amžiumi oda ima natūraliai raukšlėtis ir kristi.
Poodinis sluoksnis – tai riebalų audinys, kuris maitina dermį ir viršutinius odos sluoksnius. Jame taip pat saugoma kūno šiluma ir jis veikia kaip pagalvė, apsauganti vidinius organus nuo traumų. Čia randamos kraujagyslės, nervai, prakaito liaukos ir gilesnės plaukų šaknelės.
Odos vėžio rūšys
Yra dvi pagrindinės odos vėžio rūšys: ne melanominis odos vėžys, dažniausias odos vėžio tipas, ir melanominis odos vėžys, kartais dar vadinamas piktybine melanoma.
Pasak Amerikos vėžio asociacijos, bazinių ląstelių karcinoma sudaro iki 80 procentų visų ne melanominių vėžio atvejų, o žvyninių ląstelių karcinoma – apie 20 procentų. Kiekvienais metais JAV diagnozuojama 5,4 milijono ne melanominių odos vėžio atvejų. Vyrai odos vėžiu serga dažniau, nei moterys.
Melanoma yra rečiausiai pasitaikanti, bet agresyviausia iš trijų odos vėžio rūšių. Liga prasideda odos melanocituose – ląstelėse, kurios gamina pigmentą, vadinamą melaninu.
Amerikos vėžio asociacijos skaičiavimais, 2016 metais JAV diagnozuota 76 380 naujų melanomos atvejų – tai maždaug 1 procentas visų odos vėžio diagnozių. Tačiau melanoma yra atsakinga už didžiąją daugumą mirčių nuo odos vėžio. Maždaug kas valandą (kas 52 minutes) nuo melanomos miršta žmogus.
Rizikos faktoriai
Odos vėžiu susirgti gali bet kas, tačiau didžiausias pavojus gresia šviesios odos žmonėms – jiems dažniau pasireiškia priešvėžinės būsenos ir odos vėžys, nei tamsesnės odos žmonėms. Taip yra todėl, kad tamsesnėje odoje yra daugiau melanino, kuris teikia natūralią apsaugą nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio.
Be odos atspalvio, kiti odos vėžio rizikos faktoriai yra šie:
• patys esate sirgę odos vėžiu • esate linkę strazdanotis ir greitai nudegate • per gyvenimą daug laiko praleidžiate saulėkaitoje • vaikystėje ar paauglystėje daugelį kartų esate nudegę saulėje • jūsų šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų ar susirgimų, kurie dažnai komplikuojasi į odos vėžį • turite lėtinių, negyjančių randų • jums taikoma radioterapija • esate patyrę nuodingų medžiagų poveikį – arseno, anglies dervos, kreozoto • tam tikrų žmogaus papilomos viruso potipių poveikis (lytinių organų karpos), ypač tiems žmonėms, kurių imunitetas yra sutrikęs • imuninės sistemos supresantų vartojimas (pavyzdžiui, po organų persodinimo)
Diagnozė
Medicinos profesionalai gali įvertinti daugelį odos sutrikimų. Jei ant savo odos pastebite ką nors neįprasta, visų pirma reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Tuomet gali prireikti ir dermatologo, odos priežiūros ir ligų, ypač odos vėžio, eksperto, konsultacijos.
Pirmąjį žingsnį aptinkant anomalijas, kurios gali reikšti odos vėžį, turite žengti patys. Kartą per mėnesį apsižiūrėkite odą, ar joje nėra įtartinų pakitimų. Ieškokite apgamų spalvos, dydžio ir paviršiaus pakitimų. Negyjančios žaizdelės taip pat gali reikšti odos priešvėžines ar vėžines būsenas, į kurias reikia atkreipti dėmesį.
Aktininė keratozė. Ši priešvėžinė būsena paprastai pasireiškia žmonėms, kurių odą per ilgą laiką yra pažeista saulės. Ant rankų, lūpų, veido, galvos ar kaklo pasirodo šiurkščių ir plutele apsitraukusių gumbelių formos žaizdelės, kurias gali niežėti ir kurios yra jautrios saulei.
Jos gali būti rožinės arba baltos spalvos. Negydomos, šios žaizdelės gali komplikuotis į odos vėžį. Skaičiuojama, kad jų pasitaiko 58 milijonams amerikiečių – dažniausiai vyresniems nei 40 metų ir gyvenantiemssaulėtame klimate. Tačiau aktininė keratozė anksčiau gali pasireikšti tiems, kurie lankosi soliariumuose.
Bazinių ląstelių karcinoma. Bazinių ląstelių karcinoma pasireiškia plokščiomis, kietomis ir blyškiomis dėmelėmis ant odos arba nedideliais rausvai ar raudonais perliniais gumbeliai, kurie net ir dėl nestipraus smūgio ar užkliudymo pradeda kraujuoti.
Šie gumbeliai ar ataugos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, kurią dažnai veikia saulė, pavyzdžiui, ant galvos ar kaklo. Tokie gumbeliai auga lėtai ir retai išplinta į kitas kūno dalis. Tačiau jie gali išplisti gilyn į odą ir sąlygoti rimtą žalą toje vietoje, kurioje atsiranda.
Maždaug 80 procentų visų kasmet diagnozuojamų odos bazinių bei žvyninių ląstelių vėžio atvejų yra bazinių ląstelių karcinoma. Ši odos vėžio forma dažniausiai yra išgydoma. Tačiau ji negydoma bazinių ląstelių karcinoma gali subjauroti odą.
Žvyninių ląstelių karcinoma. Antroji pagal dažnumą ne melanominė odos vėžio rūšis, žvyninių ląstelių karcinoma, pasireiškia mazgeliais odoje arba raudonomis, žvynuotomis dėmelėmis, paprastai atsirandančiomis ant ausų, veido, lūpų ar burnos. Šios dėmelės galiausiai ima didėti. Anot Odos vėžio asociacijos, kasmet diagnozuojama daugiau nei milijonas šios odos vėžio rūšies atvejų, kurių 8 800 baigiasi mirtimi. Šis odos vėžio tipas kiek dažniau, nei bazinių ląstelių karcinoma, išplinta į kitas kūno dalis. Tačiau ir šis vėžys dažniausiai yra išgydomas.
Melanoma. Melanoma gali išsivystyti iš jau esančio apgamo arba ant šviesios, lygios odos. Skirtingai nei nevėžiniai apgamai, melanomos būna nereguliarios formos, nelygiais krašteliais ir juodos, rudos arba rusvos spalvos. Ji taip pat gali priminti rausvą ar baltą gumbelį, vadinamą amelanotine melanoma. Melanoma retai pasitaiko vaikams ir paaugliams, bet tai – viena dažnesnių vėžio rūšių jaunuoliams ir suaugusiesiems. Melanoma ypač dažna vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Moterims jų dažniausiai atsiranda ant kojų, o vyrams – ant liemens. Šios galimai mirtinos ligos prognozei labai svarbu ją anksti diagnozuoti.
Reikėtų atsiminti melanomos „ABC“. Tai nesudėtingas būdas įvertinti odos būklę melanomos atžvilgiu. Ieškokite:
• Asimetriškumo: Viena apgamo pusė yra kitokios formos, nei kita jo pusė. • Briaunelių netaisyklingumo: Neaiškios, nelygios, išsiliejusios, rantytos ir dantytos briaunelės. • „Colour“ (spalvos): Rusvi, rudi, juodi ir kartais raudoni, balti ar mėlyni atspalviai, vienas apgamas gali turėti kelis. • Diametro: Dėmelė yra didesnė, nei šeši milimetrai – maždaug pieštuko trintuko skersmens. Tačiau pastaraisiais metais medicinos profesionalai vis dažniau aptinka trijų – šešių milimetrų melanomų.
• Evoliucionavimo: Apgamas ar žaizdelė skiriasi nuo kitų arba keičiasi jo dydis, forma ar spalva.
Dažniausiai melanomas sukelia per dažnas kepinimasis saulėje. Kitas svarbus faktorius – ligos istorija šeimoje. Melanomos istorijų šeimoje turintys žmonės, arba patys anksčiau sirgę melanoma, turėtų reguliariai lankytis pas dermatologą bei tikrintis savarankiškai namuose. Pasikalbėkite su savo dermatologu apie tai, kaip dažnai jums reikėtų tikrintis pas gydytoją.
Kiti odos vėžio tipai: Retesni odos vėžio tipai, kartu sudarantys vos iki 1 procento visų vėžio rūšių:
• Kaposio sarkoma. Ši vėžio forma prasideda dermio kraujagyslėse ir poodiniuose sluoksniuose, todėl gali pažeisti vidaus organus. Iki 1980-ųjų metų vidurio šis odos vėžys buvo labai retas. Tačiau kadangi juo dažnai suserga žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nešiotojai bei sergantys AIDS, liga yra dažnesnė.
• Sarkomos. Šis vėžys formuojasi jungiamųjų audinių ląstelėse, tačiau kartais prasideda ir dermyje. Viena jo rūšių – angiosarkoma arba kraujagyslių vėžys.
• Odos limfomos. Ši vėžio rūšis prasideda odos limfocituose – imuninės sistemos ląstelėse, esančiose kaulų čiulpuose ir kraujyje. Pati dažniausia odos limfoma yra odos „T“ ląstelių limfoma, taip pat vadinama mycosis fungoides. Ji pasireiškia raudonomis, besilupinėjančiomis dėmelėmis, kurios gali priminti egzemą arba grybelį.
• Adneksiniai augliai. Jie paprastai prasideda kaip nepiktybiniai augliai, susiformuojantys plaukų šaknelėse ir prakaito liaukose. Kartais jie būna ir piktybiniai.
• Merkelio ląstelių karcinoma. Šis retas vėžys prasideda odos neuroendokrininėse ląstelėse. Dažniausiai juo suserga daug laiko saulėkaitoje praleidžiantys žmonės bei tie, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi. Neseniai atrasta, kad Merkelio ląstelių karcinomą sukelia konkretus virusas. Ši liga po gydymo dažnai atsinaujina ir išplinta į vidaus organus bei limfmazgius.
Diagnostiniai testai
Siekiant išsiaiškinti, ar jūsų odos anomalijos yra odos vėžys, dermatologas gali jums atlikti biopsiją – tai odos mėginio paėmimas tyrimui mikroskopu. Po vietinio nuskausminimo gali truputį skaudėti – lyg įdūrus adata ar nusideginus arba galite jausti spaudimą. Yra keturi pagrindiniai biopsijų tipai:
• Skutamoji biopsija. Nuo viršutinio odos sluoksnio nuskutamas plonas gabalėlis epidermio ir dalies dermio.
• Perforacinė biopsija. Paimamas gilesnis, cilindro formos mėginys iš odos sluoksnių ir poodinio riebalų sluoksnio.
• Incizinė biopsija ir ekscizinė biopsija. Paimamas platesnis, gilesnis visų odos sluoksnių mėginys, tuomet žaizdelė susiuvama siūlais. Incizinės biopsijos metu pašalinam dalis auglio, o ekscizinės biopsijos metu – visas auglys. Išplitusio vėžio biopsijos. Kartais gali prireikti ne tik odos, bet ir kitų kūno dalių biopsijų. Siekdamas išsiaiškinti ar odos vėžys išplito ir kiek išplito, gydytojas gali naudoti vienu ar keliais iš šių tyrimų:
• Plonos adatos aspiracinė biopsija. Šios procedūros metu naudojantis plona adata labai smulkioms odos dalelėms paimti. Plonos adatos aspiracinės biopsijos gali prireikti atliekant stambių limfmazgių biopsiją, kai reikia išsiaiškinti, ar melanoma išplito.
• Chirurginė (ekscizinė) limfmazgių biopsija. Jei limfmazgiai rodo, kad melanoma išplito, bet plonos adatos aspiracinė biopsija neranda melanomos ląstelių, gydytojas gali pašalinti padidėjusį limfmazgį, odoje padaręs nedidelį įpjovimą, kad galėtų jį ištirti atidžiau.
• Sarginio limfmazgio biopsija. Sarginio limfmazgio biopsija paprastai atliekama vėlesnės nei nulinės stadijos melanomoms ir Merkelio ląstelių karcinomoms. Į odą auglio vietoje suleidžiama dažų, kad būtų galima identifikuoti vieną ar kelis sarginius limfmazgius toje vietoje ir išvalyti šią odos vietą. Tuomet šie limfmazgiai pašalinami ir kruopščiai ištiriami, ar juose nematyti vėžio ženklų. Jei jų yra, paprastai atliekama pilnas limfmazgio perpjovimas.
Vertindami melanomos išplitimą gydytojai naudoja jos dydžio ir išplitimo aprašymo sistemą. Pati populiariausia sistema vadinama „TNM“:
• T reiškia auglį (angl. tumor) – taip žymimas jo dydis ir kaip giliai jis yra įsiskverbęs į odą ir aplinkinius audinius. • N žymimas auglys, kuris išplito į limfmazgius. • M reiškia metastazę – kai vėžys išplinta į toliau esančius organus.
Pagal šią sistemą melanomos skirstomos į stadijas. Šios stadijos yra:
• 0 stadija. Melanoma yra tik epidermyje. Tai taip pat vadinama melanoma in situ.
• I stadija. Šios stadijos auglys yra nuo 1,0 iki 2,0 mm dydžio ir gali būti suopėjęs. Tačiau jis veikia tik odą ir jo nerandama limfmazgiuose ir toliau esančiuose organuose. Šio stadijos penkerių metų išgyvenimo rodiklis yra nuo 86 iki 95 procentų.
• II stadija. Tai auglys, nors kiek didesnis už I stadijos auglį, kuris veikia tik odą ir kurio nerandama limfmazgiuose ir toliau esančiuose organuose. Šio stadijos penkerių metų išgyvenimo rodiklis yra nuo 40 iki 67 procentų.
• III stadija. Tai melanoma, kuri išplito į šalia pirminio atsiradimo odoje vietos esančius limfmazgius. Šio stadijos penkerių metų išgyvenimo rodiklis yra nuo 24 iki 68 procentų.
• IV stadija. Tai melanoma, kuri išplito gerokai toliau už pirminio atsiradimo odoje vietą į šalia esančius limfmazgius. Liga metastazavo į gyvybinius organus ar toli esančias odos vietas bei limfmazgius. Šio stadijos penkerių metų išgyvenimo rodiklis yra nuo 15 iki 20 procentų.
