Lietuvos Seimas vis labiau tampa viešo neetiško elgesio pamokėle visuomenei. Vienas parlamentaras pats išvadina savo darbovietę, tai yra Seimą, mėšlu. Dar kiti vieni kitiems grasina ar pravardžiuojasi velniais, narkomanais.
- Kur ritasi mūsų parlamentarizmas, taip atvirai vulgarėjantis? - “Respublika" klausė politologo Algio Krupavičiaus.
- Na, pasaulio parlamentuose visokių dalykų atsitinka. Parlamentas - tai savotiškas visuomenės atspindys. Veidrodis. Veidrodis kartais būna geresnis nei visuomenė.
- Nejaugi mes, Lietuvos piliečiai, tikrai verti tik tokio veidrodžio? Eilinis žmogus, įleistas į šalies Parlamentą, net jo koridoriuose neplepės apie mėšlą, bobulę ir nepuls pravardžiuoti Seimo tarnautojo narkomanu.
- Eilinis žmogus dar atskiria, kur ir ką kalbėti. Kaip elgtis.
Tiek vulgarumo, nemandagumo, chamiškumo pavyzdžių, kiek yra dabartiniame mūsų Seime, vargu ar buvo kada nors Lietuvoje. Konfliktų buvo nuo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikų. Buvo atvejų, kai įvyko muštynės tarp Seimo narių. Bet žodynas, retorika nebuvo smukusi iki gatvės lygio. Dabartinis Seimas atnešė gatvės žodyną, žargoną ir politikai labai intensyviai jį vartoja. Atėjo naujokų iš televizijos šou pasaulio. Ta grupė mėgsta kalbėti žargonu.
- Bet taip kalba ne vien buvę pramogų pasaulio žmonės. Toks kalbėjimas tarsi tampa norma mūsų politikoje. Tad ko stebėtis, kad mažėja Seimo reitingas.
- Visuomenę tai, be abejo, veikia. Politikai ne tik turi jausti atsakomybę už savo sprendimus, bet ir savo retorika turi būti šiek tiek pavyzdys. Deja, to pas mus nėra. Aišku, žodynas, žargonas keitėsi visą laiką. Nuo ceremoninės kalbos, kokia buvo pasaulio parlamentuose prieš šimtą metų. Tada parlamentarų kalba ir vieša veikla buvo be galo suceremoninta.
- Ir perukai, ir togos... Tarkime, Jungtinėje Karalystėje.
- Demokratija pašalino daug procedūrų, bet parlamentarai demokratiją kartais supranta iškreiptai. Kaip galimybę daryti, ką nori.
- Ir tada koks nors sąmoningas, išauklėtas, pilietiškas rinkėjas pajunta, kad jo kultūros sampratai jau niekas neatstovauja. Seimas tokiam piliečiui jau tampa visiškai svetimas. Nes balsuoti nėra už ką.
- Visokių Seimo narių yra. Jų retorikos skiriasi. Bet prastos retorikos apimtys kiekvieną mūsų Seimo kadenciją ryškiai auga. Lietuvos viešosios erdvės retorika smarkiai veikia visos retorikos kokybę. Ji prastėja. Vienas pavyzdžių - elektroninė komunikacija. Užsienyje piliečių komentarai elektroninėje žiniasklaidoje, palyginti su lietuviškais komentarais, skiriasi kaip diena ir naktis.
- Kieno naudai?
- Vakarų naudai! Jie komunikuoja straipsnio tema. O Lietuvoje klijuojamos etiketės straipsnio autoriui ar straipsnio herojui. Puolama “ad hominem". Puolamas asmuo. Politikoje argumentai “ad hominem" irgi populiarūs.
- Daromės “vulgus publicum", kaip sakytų romėnai. O kas toliau?
- Nežinau. Jei politikai nesupras, kad kultūra, švietimas, išsilavinimas, žmonių bendravimo etika yra būtini, tapsime ES pakraščiu. Silpnos ekonomikos ir su neišsilavinusiais “turginiais".
Tikrame turguje joks blaivus turgaus prekeivis nešauks, kad turgus yra mėšlas, o šalia prekeivio dirbantis kitas prekeivis yra narkomanas ar velnias. Turguje bendravimo taisyklių labiau paisoma.
