Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Rasa (tikrasis vardas redekacijai žinomas – red. past.) piktinosi, kad už žalumynų kilogramą „Rimi“ parduotuvėje dabar tektų pakloti beveik 60 eurų.
Patikrinus informaciją minėto parduotuvių tinklo internetiniame puslapyje, iš tiesų galima pamatyti, kad pirkėjams už 20 gramų prieskoninių žolelių, atvežtų iš Ispanijos, tenka sumokėti 1,15 euro. O jeigu būtų perkamas 1 kilogramas šių žalumynų, pirkėjai iš viso paklotų 57,50 euro.
„Visur tik ir girdžiu, kad reikia taupyti. Taip ir darau, į restoranus ar kavines užsuku tik ypatingomis progomis. Dažniausiai gaminu maistą namuose. Tačiau norisi valgyti ne tik makaronus. Gaminu mėsos ir žuvies patiekalus, juos pagardinu įvairiais padažais ar garnyrais.
Tačiau ingredientai jiems tampa jau nebeįkandami. Įdomesnės žolelės, reikalingos padažams, kainuoja kosminius pinigus. Štai paskutinį kartą pirkau kalendrų. Šių žolelių kilogramas kainuoja apie 60 eurų“, – pasipiktinimo neslėpė moteris.
Anot jos, dabar šios žolelės yra brangesnės net už mėsą ar žuvį.
„Ko gero, patiekalams teks naudoti druską ir pipirus. Tik juos dar galima įpirkti. Mėsos kilogramas taip pat pigesnis už kalendras. Pastarąjį kartą vištienos filė kilogramas atsiėjo 8 eurus“, – skaičiavo Rasa.
Įvertinus kainų skirtumus, galima matyti, kad jeigu norėtumėme tame pat prekybos tinkle įsigyti, pavyzdžiui, vieną iš brangesnių brandintos jautienos nugarinės gaminių, mėsos kilogramas jums kainuotų 29,49 euro.
Taigi kalendros vis tiek yra beveik dvigubai brangesnės už brandintą jautieną, nors investicijos, skirtos užauginti mėsinį galviją, gali būti gerokai didesnės.
„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kodėl neretai pagardinimui naudojamų žolelių kaina yra didesnė net už mėsos gaminius.
„Prieskoninių žolelių kaina nesusijusi su daržovių trūkumu. Jų kaina už kilogramą priklauso nuo sąlyginai mažų parduodamų kiekių, aukštų transportavimo kainų – jos importuojamos iš Izraelio, Ispanijos, Italijos ir kitų šiltų kraštų.
Be to, tai labai jautrus produktas, kurio daug prarandama pardavimo procese ir šis faktorius taip pat turi įtakos kainai“, – paaiškino prekybos tinklo atstovė.
Tuo metu „Iki“ prekybos tinklo internetinėje parduotuvėje galima surasti, kad Lietuvoje užaugintos kalendros kainuoja 0,99 euro. Tiesa, čia siūloma pakuotė mažesnė ir sveria 15 gramų, tad tokiu atveju pirkėjams už kilogramą kalendrų tektų pakloti 66 eurus.
O štai elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvėje „Barbora“ galima surasti, kad prekybos tinklo „Maxima“ siūlomų ir Lietuvoje užaugintų kalendrų kaina siekia 0,99 euro už 20 gramų. Taigi šiuo atveju už kilogramą kalendrų jums tektų sumokėti 49,50 euro.
Prekių ir paslaugų kainos didėjo
Kaip rodo oficialūs statistikos duomenys, didelė infliacija Lietuvoje išlieka dėl brangstančių paslaugų ir vis dar brangių maisto prekių. Defliacijos, arba kainų mažėjimo, galima tikėtis nebent vasarą, sako ekonomistai.
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad vasarį kainų augimą lėmė pabrangusios paslaugos, tuo metu būtiniausios prekės jau pinga.
„Vidutinės prekių ir paslaugų kainos per vasarį padidėjo, bet tai iš esmės lėmė vienas veiksnys – brangstančios daugelis prekių atpigo, bet labai sparčiai brangsta paslaugos ir panašios tendencijos tęsis visus metus, nes vidutinis darbo užmokestis didėja sparčiai (...) Tai, be jokios abejonės kelia ir daugelio paslaugų kainas“, – BNS pirmadienį sakė N. Mačiulis.
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad bendrai infliacijai didžiausios įtakos turi brangstantys maisto produktai.
„Pažvelgus, kas labiausiai prisideda prie bendros infliacijos augimo, tai dar per sausio mėnesį daugiau nei 8 proc. punktai – maistas ir gėrimai, o energetinės prekės – kiek mažiau nei 5 proc. punktai. Pagrindinė varomoji jėga yra maistas. Kainos lyg ir mažėja, yra mažėjimo kryptis, bet matome dar pakankamai didelę inerciją“, – BNS sakė jis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinė mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė 0,6 procento.
Anot N. Mačiulio, dėl padidėjusio darbo užmokesčio panaši tendencija tęsis ir visus likusius 2023 metus.
„Mes matysime tą mėnesinę infliaciją, ji bus artima nuliui, kartais teigiama, kartais – neigiama, bet po ja slėpsis daug skirtumų: jau dabar matome prekių defliaciją, prekės pinga, bet ją maskuoja ir toliau brangstančios paslaugos“, – teigė N. Mačiulis.
Jis sakė, kad dėl mažėjančių verslo sąnaudų mėnesio defliacijos galima sulaukti vasarą.
„Mėnesinės defliacijos jau buvo galima ir reikėjo tikėtis vasarį. (...) Bet manau, kad šiemet mes pamatysime vasaros mėnesiais neabejotinai, nes tai dažnai būna defliaciniai mėnesiai, kurių pernai nebuvo dėl energijos krizės ir pabrangusių žaliavų. O dabar žiūrint į žaliavų kainas, į transportavimo kaštus, į energijos išteklių pigimą mes artimiausiais mėnesiais matysime platesnio masto kainų sumažėjimą“, – teigė N. Mačiulis.
Ž. Maurico manymu, kainų kritimą gali lemti mažėjančios mažmeninės prekybos apimtys, dėl kurių gali prasidėti intensyvesnė konkurencija tarp Lietuvoje veikiančių prekybos centrų.
„Belieka tikėtis, kad ekonomikos susitraukimas, ypač mažmeninėje prekyboje, paskatins konkurenciją tarp prekybos centrų ir tada maisto kainos važiuos žemyn, o tada matysime ir platesnio kainų spektro stabilizavimąsi arba mažėjimą“, – sakė Ž. Mauricas.
Jo manymu, aukštesnė infliacija šiemet gali užsitęsti ilgiau dėl to, kad ne tik Lietuvos, bet ir visos euro zonos valstybių vyriausybės ją gali toleruoti ilgiau: infliacija – mažesnė blogybė nei ekonominis nuosmukis.
„Ženklesnio sumažėjimo nematysime, artimiausi mėnesiai yra kritiniai, tai gali būti, kad aukštesnė infliacija išliks ilgesnį laikotarpį, bendrai kalbant – ir visoje euro zonoje, tai susiję ir su kariniu konfliktu: politiškai yra palankiau turėti, pavyzdžiui, 5 proc. infliaciją ir nulinį ekonomikos augimą nei nulinę infliaciją ir 5 proc. ekonominį nuosmukį. Vyriausybės bus linkusios toleruoti aukštesnę infliaciją ilgiau“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Išankstinė metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija Lietuvoje siekia 17,2 proc. Anot Valstybės duomenų agentūros, tam daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Krapai, petruškos ir svogūnai liko savo vietose, madam, naudokit į sveikatą, juk neėdat jų tokiais kiekiais, kaip karvė šieno.
