Siūloma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą padaryti efektyvesnę ir patogiau prieinamą tiems, kam jos labiausiai reikia. Teisingumo ministerija parengė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektą.
Įstatymo projekte siūloma neberiboti advokatų pasirinkimo galimybės ir leisti asmenims patiems pasirinkti bet kurį advokatą, kuris sutinka jam teikti teisinę pagalbą. Taip asmenims bus sudarytos sąlygos ne tik laisvai pasirinkti advokatą, kuriuo pasitiki, tačiau kartu mažės šiuo metu perkrautų nuolat ar prireikus valstybės teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo krūvis.
Pakeitimais taip pat numatoma supaprastinti dokumentų tvarkymo formalumus.
Šiuo metu žmonės, kurie nori gauti valstybės teisinę pagalbą atstovaujant jų interesams teismuose, privalo pristatyti šias paslaugas teikiančioms tarnyboms metinę gyventojo turto deklaraciją, patvirtintą mokesčių administratoriaus žyma. Todėl žmonėms tenka varstyti ne vienos, o kelių institucijų duris.
Siūloma atsisakyti šio reikalavimo, nustatant, kad asmuo teisinės pagalbos tarnyboms turės pateikti daug paprastesnės formos turto deklaraciją, o kitus duomenis tarnybos patikrins valstybės registrų duomenų bazėse.
Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie pripažinti kaltais baudžiamosiose bylose, privalėtų atlyginti jiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nebent jų turtas ir pajamos būtų mažesni už nustatytus dydžius.
Taip pat numatoma, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba neapsiribotų tik pagalba bylinėjantis teismuose, bet būtų teikiama ir vykstant taikinamajam tarpininkavimui.
2010 metų statistikos duomenimis, per metus valstybė teisinę pagalbą teismuose suteikė daugiau nei 47 tūkst. asmenų, o šioms paslaugoms teikti išleista per 14,5 mln. litų biudžeto lėšų.
Minėtus pokyčius įtvirtinantis įstatymo projektas bus teikiamas Vyriausybei, o jei ši pritars – Seimui.
