To Lietuvoje dar nebuvo – tris dienas Šiauliuose vyko egzotiškosios Europos sumo imtynių čempionato kovos. Savo jėgą jose demonstravo per 400 dalyvių iš 13 šalių. Sportininkai žiūrovus viliojo gilias tradicijas turinčiais ritualais. Tiesa, kai kurie jų vertė rausti žiūroves, o patiems sportininkams kėlė keblumų.
Per pustrečio šimto kilogramų sveriantis daugkartinis pasaulio ir Europos sumo imtynių čempionas rusas Alanas Karajevas ant 60-ies centimetrų aukštyje įrengto doko, atrodo, užkopia sunkiai. Tačiau pakanka vos kelių judesių, kad žmogus milžinas partiestų savo varžovą ir švęstų pergalę.
„Sumo imtynininkams yra svarbus svoris, kadangi tai yra pranašumas prieš priešininką. Sunkesnį žmogų yra sunkiau išstumti iš ringo ar permesti, ar kažką tokio padaryt“, - pasakoja sumo imtynininkas Modestas Zakas.
Nors desertu tapo būtent sunkiasvorių imtynininkų kovos, daugeliui žiūrovų, kaip jie patys pripažįsta, prireikė laiko priprasti prie reginio, mat pagal griežtus reikalavimus, mavaši – tvirtas juostas, sportininkai rišasi ant nuogo kūno.
Seniausios ir tradiciškiausos Japonijos sporto rūšies iki šiol saugomi senoviniai papročiai kartais kelia keblumų ir patiems sportininkams. Pasirodo, ryšint mavaši, tenka ne tik demonstruoti nuogą sėdynę.
„Jeigu eigoje užsimanysi į tualetą, tai jį nusirišti yra tikrai sunku. Ir turi padaryti viską, atlikti prieš užsirišant šitą diržą, kuris kovos eigoje tau padeda greičiausiai laimėti kovą, nes gali už jo paimti“, - sako imtynininkas Tomas Paliulis.
Per 400 čempionato dalyvių iš 13 valstybių demonstravo ne tik fizinę, bet ir emocinę ištvermę - speciali psichologinė kova neretai trunka ilgiau nei tikroji dvikova ant plūkto molio.
„Kai kurie sportininkai tai padaro greitai, o kai kurie stengiasi netgi užerzinti, sunervinti, nepadėdami tos rankos, kumštuko. Bando išvesti iš pusiausvyros“, - sako Europos sumo čempionato organizatorius Rolandas Kazlauskas.
Kol kas iš Japonijos kilęs sumo kovos menas Lietuvoje - tikra egzotika. Tad pirmasis toks čempionatas Šiauliuose buvo puiki galimybė iš arčiau pajusti tolimųjų Azijos kraštų dvasią.