Klausiantys žvilgsniai
V. Vencienė aukso medalį iškovojo 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, bronzos – penkių. Triumfas buvo netikėtas visoje Sovietų Sąjungoje, mat tuomet neabejotina rinktinės lydere buvo Raisa Smetanina. Į ją dėtos didžiausios viltys. Vis dėlto, rusė liko už V. Vencienės – antra.
„Olimpiada – didžiausia kiekvieno sportininko svajonė, siekiamybė. Ką ir kalbėti, kai tokiose varžybose lipi ant aukščiausio laiptelio. Žodžiais tai neapsakoma. Nerealus jausmas!“, – tv3.lt kalbėjo V. Vencienė.
Ji pamena, kad tuomet tikėjosi startuoti ir moterų estafetėje. Vis dėlto, treneriai nusprendė lietuvės į ketvertuką neįtraukti. Varžybas Sovietų Sąjungos rinktinė laimėjo.
Vida svarsto – galbūt tąkart šanso laimėti trečiąjį medalį negavo, nes buvo klasikinio stiliaus atstovė. Estafetė vyko čiuožėjo stiliumi.
„Kai pasakė, kad nestartuosiu, nuėjau į pirtį. Buvo nepaprastai daug žvilgsnių, klausiančių, kodėl dviejų medalių laimėtoja nedalyvaus estafetėje. Keista. Tačiau mūsų komanda buvo stipri. Nusivylimo nejaučiu, nors, kai grįžau į Lietuvą, visi klausė, kodėl nestartavau estafečių varžybose. Apskritai pamenu, jog tėvynėje sutikimas buvo nuostabus“, – pasakojo V. Vencienė.
Sportininkė prisimena, kad ją sveikinimai pasiekė į Kanadoje. Tuomet juos perduodavo vienas rinktinės atstovų.
Vida su šypsena pasakoja ir apdovanojimų ceremonijas. „Olimpinis kaimelis buvo apie 100 kilometrų nuo tos vietos, kurioje atsiėmėme medalius. Važiuodavome prabangiai, su apsauga“, – juokėsi V. Vencienė.
Juodas darbas
Moteris Kalgario prisiminimais nebegyvena. Ją į Kanadą grąžina žiniasklaida.
Portalas tv3.lt V. Vencienę nustebino klausimu: kur ji laiko Kalgaryje laimėtus medalius?
„O! Bronzos keliauja po svietą muziejuje. Dabar lyg ir Kaune… Kažkas juokėsi, kad mano medalio nebėra. O kitas… Manyčiau, namuose. Gal kokioje nors dėžutėje, aprūdijęs. Nesu iš tų sportininkų, kurie galvoja, kad medalis labai svarbus. Juk tai tik geležies gabalėlis!“, – mano Vida.
Kalgaryje V. Vencienė buvo vienintelė Sovietų Sąjungai atstovavusi Baltijos šalių slidininkė.
„Buvo beprotiškai sunku. Juo labiau, kad tai – gražios jaunystės dienos. Vis dėlto, kai laimi, darbas atsiperka. Po kiekvieno sezono norėdavosi viską mesti, bet pailsėdavau, susikraudavau visas manatkes ir vykdavau į pirmąją stovyklą kokioje nors Kamčiatkoje“, – juokėsi Vida.
Moteris tokių įspūdingų rezultatų pasiekė per trumpą laiką – slidinėjimo treniruotes Ukmergėje pradėjo lankyti 15-os.
„Niekada nei svajojau, nei norėjau tapti sportininke. Viską lėmė kažkokie gyvenimo atsitiktinumai. Esu dėkinga tiems žmonėms, kurie sutiko mane, o aš juos. Atrodytų, kad kažkas mane tarsi vedė olimpinio aukso link“, – pasakojo V. Vencienė.
Vida juokiasi, kad, pradėjusi sportuoti, norėjo tiesiog pasigrožėti inventoriumi. Dingo ir entuziazmas treniruotis.
„Neišsiskyriau absoliučiai niekuo. Tačiau pirmasis treneris manyje kažką matė ir nepaleido“, – apie sugrįžimą į sportininkės kelią pasakojo Vida.
Jos nuomone, šiuo metu šalies atletams trūksta konkurencijos. Anksčiau ji buvo nepalyginamai didesnė.
„Juodas darbas, – karjerą prisiminė Vida. – Nors buvau iš tų sportininkų, kurie stumiami, slidėmis per metus įveikdavau po 13 tūkstančių kilometrų. Dabar tiek automobiliu nenuvažiuoju.“
Laukia įpėdinių
Pastaraisiais metais netyla Rusijos sportininkų skandalai. Šios šalies atletai nušalinti nuo daugelio varžybų, nes masiškai vartojo dopingą. Visa tai rėmė valstybė.
„Ar mano laikais yra buvę dopingo skandalų? Bent jau susitepusių Sovietų Sąjungos sportininkų nepamenu. Nesu girdėjusi. Juo labiau, kad mus nuolat tikrindavo“, – pasakojo V. Vencienė.
Jos medaliai buvo paskutinieji, kuriuos lietuviai iškovojo žiemos olimpinėse žaidynėse. Nuo 1988-ųjų aukščiausią vietą užėmė dailiojo čiuožimo atstovai – Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002 bei 2006 metais liko penkti.
„Kiek laiko po Linos Kačiušytės laukėme Rūtos Meilutytės? 30 metų. Manau, ateis diena, kai kas nors pakeis ir mane“, – šypsojosi Vida.
Į po mėnesio Pjongčange prasidėsiančias olimpines žaidynes vyks devyni lietuviai – keturi biatlonininkai, trys slidininkai ir du kalnų slidinėjimo atstovai.
Stebuklo laukia dailiojo čiuožimo pora – Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala. Jiedu – pirmieji atsargoje ir į olimpines žaidynes patektų tuomet, jei kurie nors pagrindiniame sąraše esantys sportininkai patirtų traumą arba savo vietos atsisakytų kurios nors šalies federacija.
Apmaudžią traumą patyrė ir šanso dalyvauti olimpiadoje negavo greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė Agnė Sereikaitė. V. Vencienė neabejoja, kad čiuožėją pamatysime 2022-ųjų olimpinėse žaidynėse.
„Džiaugiamės, kad apskritai turime sportininkų, kurie vyks į olimpines žaidynes. Svarbiausia, kad ten jie pasiektų savo geriausius rezultatus“, – linkėjo V. Vencienė.
