Įtarimų uostamiesčio politikas sulaukė po apklausos Klaipėdos apygardos prokuratūroje, atliekančioje ikiteisminį tyrimą dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimo.
Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo eigoje nustačius naujas aplinkybes, jis išplėstas taip pat tiriant ir kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvai ar jos gyventojams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
V. Titovui įtarimai pareikšti pagal visus tris straipsnius, BNS sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.
Pasak Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio, dalis tyrimui svarbios informacijos V. Titovo skaitmeninėse laikmenose buvo ištrinta, tačiau ją atkūrė Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertai.
„Būtent šie duomenys leido išplėsti tiriamų veikų sąrašą bei pagrįsti tyrimo metu reiškiamus įtarimus“, – prokuratūros pranešime cituojamas S. Genys.
Teisėsauga pradėjo tyrimą, kai politikas neteisingai pareiškė, esą A. Ramanausko-Vanago iniciatyva partizaninio karo su sovietais metu buvo nužudyti 8 tūkst. taikių gyventojų.
Pasak prokuratūros, šiuo metu tyrimas atliekamas ir dėl viešojoje erdvėje periodiškai pasirodančių V. Titovo pasisakymų apie Lietuvos partizaninį judėjimą Lietuvoje.
Atliekant ikiteisminį tyrimą analizuojama ir vertinama apie 800 gigabaitų skaitmeninės informacijos, tiek paimtos iš įtariamojo kratos metu, tiek surinktos iš viešai prieinamų šaltinių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prieš kelias savaites paskelbė, kad pasisakydamas apie A. Ramanauską-Vanagą V. Titovas sulaužė priesaiką. Nesulaukęs balsavimo dėl apkaltos jis atsistatydino iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos.
V. Titovas teigia, kad pasisakydamas apie A. Ramanauską-Vanagą rėmėsi sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai buvo politinė sufabrikuota byla, tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis.
Nepriklausomoje Lietuvoje teismas reabilitavo partizanų vadą, po mirties jam suteikti aukščiausi valstybės apdovanojimai.
Pasak prokuratūros, įvertinus tiriamos veikos rezonansinį pobūdį bei siekiant išvengti galimo tyrimo politizavimo bei užtikrinti maksimalų jo objektyvumą bei išsamumą, ikiteisminį tyrimą yra pavesta atlikti ne ikiteisminio tyrimo įstaigai, o prokurorui.
