„Titanas“ pražuvo šalia „Titaniko“: aiškėja tragiškos katastrofos aplinkybės

Ketvirtadienio vakarą viltys surasti gyvus keliautojus „Titano“ povandeninėje kapsulėje išblėso. Iš pradžių dėl teoriškai pasibaigusio deguonies (14 val. Lietuvos laiku), o vėliau jau ir galutinai dėl JAV pakrančių apsaugos atstovų pranešimo, kuriame buvo paskelbta apie aptiktą „nuolaužų lauką“ vandenyne.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Paskutinė viltis: atskleidė, kas gali išgelbėti dingusį povandeninį laivą

Vandenyne dingusio laivo vado žmona – „Titaniko“ aukų provaikė

„Titano“ kapsulė suprojektuota taip, kad po 24 valandų pati išplauktų į paviršių

Birželio 22-ąją, apie 19 val. Lietuvos laiku JAV pakrančių apsaugos tarnyba paskelbė aptikusi „nuolaužų lauką“ toje Atlanto vandenyno vietovėje, kur yra nuskendusio „Titaniko“ nuolaužos.

Jau anksčiau tą pačią dieną buvo aišku, kad išvysti gyvus „Titano“ keliautojus yra nedaug galimybių – deguonies atsargų mažame povandeniniame aparate tebuvo 96 valandoms. Kaip tik birželio 22-osios 14 val. Lietuvos laiku deguonis galėjo baigtis.

Ekspertai dar tikino, kad įgulą sudarė patyrę narai ir tyrinėtojai, kurie žino, kaip sutaupyti turimas atsargas, tokiu būdu pratęsdami savo išlikimo po vandeniu laiką ir suteikdami gelbėtojams reikalingų valandų.

Nepaisant tokių viltį suteikiančių žodžių, nuolaužų aptikimas reiškia, kad įvyko katastrofa. Vieno iš keliavusių „Titanu“ asmenų – britų milijardieriaus Hamisho Hardingo – draugas Davidas Mearnsas „The Guardian“ pareiškė, jog JAV pakrančių apsaugos tarnyba „nesišvaistytų tokiais terminais, kaip nuolaužų laukas, jeigu dar būtų bent menkiausia tikimybė išgelbėti tuo žmones“. Jo teigimu, tai gali rodyti tik vieną – „Titanas“ sprogo po vandeniu. Vienintelis, anot jo, pozityvus dalykas šiuo atveju – visi buvę povandeniniame aparate asmenys žuvo akimirksniu, net nesupratę, kas nutiko.

Pamažu aiškėja ir visą savaitę pasaulio dėmesį sukausčiusios tragedijos detalės.

Šiuo metu žinomi faktai apie „Titano“ katastrofą:

Povandeniniu aparatu į Atlanto vandenyno gilumas leidosi penki žmonės: 58-erių milijardierius ir atradėjas Hamishas Hardingas; 77 metų buvęs Prancūzijos karinio laivyno vadas, žymus vandenynų tyrinėtojas Paulas Henri Nargeoloetas; 48-erių Didžiosios Britanijos pilietybę turintis pakistanietis milijardierius Shahzada Dawoodas ir jo 19-metis sūnus Sulemanas; 61-erių vienas iš „OceanGate“ įkūrėjų Stocktonas Rushas.

Visi jie turėjo nusileisti į „Titaniko“ katastrofos vietą, 3,8 kilometrų gylyje. Kelionė į vieną pusę įprastai trukdavo apie 2 valandas. Ryšys su komanda nutrūko praėjus 1 val. 45 min. po panirimo į vandenį.

• Birželio 18-oji. Apie 7 val. 30 min. vietos (apie 14 val. 30 min. Lietuvos laiku Atlanto vandenyno rytuose į vandenį nuleidžiama S. Rusho valdoma povandeninė kapsulė.
• Povandeninis laivas buvo užprogramuotas siųsti savo buvimo vietos signalus kas 15 minučių, tačiau ryšys su laivu-baze nutrūko po 1 val. 45 min. Kaip paaiškėjo vėliau, tai galėjo būti „Titano“ įgulos žūties laikas.
• Birželio 18-oji. 17 val. 30 min. vietos laiku JAV pakrančių apsaugos tarnyba sulaukė pranešimo apie dingusį povandeninį laivą-kapsulę su penkiais žmonėmis jame.
• Birželio 19-oji. 9 val. vietos laiku pradėta plataus masto gelbėjimo operacija – į nelaimės vietą atvyko JAV ir Kanados laivai, o dangų šukuoja žvalgybiniai lėktuvai.
• Birželio 20-oji, 13 val. vietos laiku. JAV pakrančių apsaugos tarnyba paskelbė kol kas neaptinkanti „Titano“ pėdsakų ir paaiškina, kad dingusiai įgulai deguonies galėjo likti 40-41 valanda.
• Birželio 20-oji. Dienos metu Kanados žvalgybinis lėktuvas „Lockheed P-3 Orion“, turintis povandeninius laivus galinčią aptikti įrangą, „išgirdo“ kažkokį pasikartojantį triukšmą vandenyno dugne. Buvo pranešta apie kas 30 minučių pasigirstantį bildesį. Birželio 22-ąją aptikus povandeninio aparato nuolaužas JAV pakrančių apsaugos tarnyba paskelbė, kad šie garsai, labai tikėtina, nebuvo susiję su „Titanu“.
• Birželio 22-oji. Apie 8 ryto vietos laiku (15 val. Lietuvos laiku) suėjo laikas, kuomet „Titane“ turėjo baigtis deguonis. Viltys surasti keliautojus gyvus faktiškai išblėso.
• Birželio 22-oji. Po kelias dienas trukusių bevaisių paieškų ketvirtadienį buvo paskelbta apie aptiktas nuolaužas jūros dugne. Specialiai į galimą katastrofos vietą nuleistas povandeninis robotas aptiko povandeninės kapsulės iliuminatorių, vos už kelių šimtų metrų nuo „Titaniko“ nuolaužų.
• Vėliau buvo aptiktos ir kitos povandeninio aparato kėbulo dalys. JAV pakrančių apsaugos tarnyba ir „OceanGate“ paskelbė apie povandeniniu laivu plaukusių asmenų žūtį.

Ekspertų teigimu, visa įgula tikriausiai žuvo akimirksniu dėl nežinomų priežasčių didžiuliame gylyje sprogus povandeninei kapsulei.

Faktiškai neabejojama, kad sprogimas nutiko ne vėliau nei prieš 72 valandas, kuomet į šią Atlanto vandenyno dalį buvo nukreipti žvalgybinių lėktuvų radarai, galėję užfiksuoti tokio masto įvykį. Labiausiai tikėtina, kad povandeninis aparatas sprogo tuo metu, kuomet nutrūko jų ryšys su laivu-baze nusileidus po vandeniu.

Sprogimo priežastis kol kas nėra aiški, tačiau ekspertų teigimu, dugnas toje vietovėje yra lygus, „Titaniko“ nuolaužos stūkso už kelių šimtų metrų, todėl susidūrimo su išoriniu objektu tikimybė yra nedidelė.

Gelbėjimo operaciją vykdančios komandos atstovai negalėjo pakomentuoti galimybės išgelbėti žuvusiųjų palaikus. Jų teigimu, jūros audringumas ir didelis gylis šioje vietovėje yra itin nepalankūs tokio pobūdžio darbams atlikti.