Paaiškėjo, kad nors leidimų teisėtumo klausimą jau spręs teismas, jie vis dar galioja. Savivaldybė neskuba jų atšaukti, nors jei iškilus pastatams teismas įpareigotų juos nugriauti, ji turėtų Skardžiaus šeimai atlyginti nuostolius.
Sodyba ir didesnis nei 5 hektarų ploto sklypas priklauso jau netrukus į Seimą grįšiančio buvusio parlamentaro Artūro Skardžiaus žmonai Snieguolei. Teritorija Trakų rajone, prie pat Vilkokšnio ežero, yra draustinis, o tai reiškia, kad statyboms taikomi griežti reikalavimai, o ir statyti negalima bet ko. Tačiau tokios griežtos taisyklės nesutrukdė Skardžiaus žmonai iš Trakų rajono savivaldybės gauti leidimą naujiems 4 pastatams.
„Numatyta 4, realiai identiškų poilsio paskirties pastatėlių statyba, numatyti privažiavimai ir automobilių stovėjimo aikštelės prie kiekvieno iš 4 pastatų, taip pat inžinerijos infrastruktūros plane privestas vandentiekio infrastruktūra į kiekvieną iš pastatų“, – sako Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė.
Įdomu tai, kad nuo 2000-ųjų galiojęs sklypo detalusis planas buvo pakoreguotas 2019-ųjų spalį, jame ir numatant tuos 4 kaimo turizmui skirtus namus. Po mažiau nei pusmečio savivaldybė išdavė leidimą jiems statyti.
„Tai yra viena iš vertingiausių parko teritorijų, konservacinio prioriteto teritorija ir skirta išsaugoti tiek ežero kraštovaizdį, tiek sufozinį cirką su terasomis, ir kitomis vertybėmis“, – pasakoja R. Lapinskienė.
„Savivaldybės manymu, savivaldybė čia kažkokių nusižengimų nėra padariusi, lai tai įvertina teismas“, – teigia Trakų rajono vyriausiasis architektas Povilas Montvila.
„Rajone vykdomos statybos ir infrastruktūros projektai bus vienas iš pagrindinių mano veiklos prioritetų“, – tai ištrauka iš Trakų rajono tarybos posėdžio, kai administracijos direktoriumi 2019-aisiais buvo paskirtas Darius Kvedaravičius.
Būtent jam vadovaujant savivaldybė ir išdavė Skardžiuvienei leidimą statyboms. Dabar šis liberalas paskirtas Aplinkos viceministru ir kuruoja ne ką kitą, o būtent statybos bei teritorijų planavimo sritis. Ir šiandien apie jo paties vadovautos administracijos sprendimus jis jau kalba trečiuoju asmeniu.
„Ar savivaldybė matė, ar galėjo įvertinti, matyt, tas rezultatas, kurį matome, sako, kad savivaldybės vertinimu jie pažeidimų nepastebėjo ir nematė. Ar jie buvo, iš tikrųjų neteisingai įvertino situaciją, matyt teismas atsakys į tą klausimą“, – kalbėjo Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius.
Statybų leidimas nebūtų buvęs išduotas, jeigu ne Aukštadvario regioninio parko direkcijos darbuotojo palaiminimas. Parko darbuotojui tarnyba skyrė nuobaudą, tačiau jis liko savo pareigose.
„Saugomų teritorijų tarnybos veiksmuose pavardė visiškai įtakos neturėjo ir neturės ateityje, jeigu dar kažkas bus. Atvirai pasakysiu, ir aš pats, jau žinojom situaciją ir po to tiktai sužinojom kieno jinai“, – sako Saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis.
„Papeikimas, kaip drausminė nuobauda, ar pagrūmojimas pirštu savivaldybės administracijos specialistams, ar kitų institucijų specialistams tikrai neguodžia, nes padaroma didelė žala valstybei, sulaukiama pagrįstai audringos visuomenės reakcijos“, – pasakoja Antikorupcijos komisijos narys Audrius Petrošius.
Paaiškėjo, kad parkų direkcijose būna vos po vieną žmogų, kuris laimina statybas leidžiančius dokumentus, sprendimai peržiūrimi tik sulaukus skundų, ar ypatingais atvejais. O tokių direkcijų per visą šalį – kelios dešimtys.
„Pavaldžios institucijos, pakankamai savarankiškos, audito tarnybos nėra, tai su tokiais tempais, patikrinimas, matyt, jeigu skundų nebūtų, aplamai nelabai gresia per 20 metų, nu geriausiu atveju per 10 metų vienas patikrinimas“, – teigia Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.
„Mes prie šio klausimo, kaip Antikorupcijos komisija turėtume dar kartą grįžti. Nes tai parodytų jau piktnaudžiavimą savo padėtimi, politine padėtimi“, – kalbėjo Antikorupcijos komisijos narys Bronislovas Matelis.
„Mano šeimos narių persekiojimas, ir tai yra pakankamai rimta ir jis tęsiasi labai ilgai. Tegul jie išsiplauna galvas, bus mintys šviesesnės“, – sako politikas Artūras Skardžius.
Nors iš pradžių Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą, tačiau Generalinėje prokuratūroje toks sprendimas buvo pakeistas. Labiau pasigilinęs į situaciją, prokuroras kreipėsi į teismą, kad leidimai būtų panaikinti.
„Tai už mano politinę veiklą, ir už mano tuos tyrimus, kuriems vadovavau, parlamentinius, persekiojami mano šeimos nariai. Už visus teisėtus veiksmus. Tai yra, mes lenkiam kaimyninę Rusiją tikrai, ten yra Navalnas, o pas mus persekiojimų yra tikrai daug“, – pasakoja A. Skardžius.
Ir nors sklype Skardžiaus šeima statybų dar neprasidėjo, savivaldybės išduoti leidimai vis dar galioja. Jeigu Skardžiai pradėtų statybas, kurios, vėliau, teismo būtų pripažintos neteisėtomis, patirtus nuostolius turėtų atlyginti savivaldybė. O ji, savo ruožtu, leidimų dar nėra atšaukusi, tačiau Seimo komisijai pažadėjo tą padaryti.
