Vismantas Žuklevičius
Vasara – atostogų ir kelionių metas. Net ir neatostogaujantieji šiomis pastarosiomis savaitėmis bene kas vakarą skuba atsigaivinti prie vandens telkinių. Daugeliui atrodo, kad nėra nieko lengviau už važinėjimąsi automobiliu vasarą: automobilis užsiveda lengvai, stiklai ir šoniniai veidrodėliai neapledėję, keliai neslidūs... Vieno laikinosios sostinės autoserviso meistras Šarūnas Imbrasas pataria pernelyg neatsipalaiduoti, kad netektų svilinančiame karštyje laukti techninės pagalbos. Automobilių specialistas specialiai „Valstiečių laikraščio“ skaitytojams pateikia keletą patarimų, kuriais vadovaujantis išvengsite nemalonumų kelyje.
Nelaukite, kol variklis „užkals“
Daugelis automobilių specialistų sutinka: „Variklis yra automobilio širdis“. Pasak Š.Imbraso, per karšius ta širdis tampa itin jautri. „Nepasitikėkite vien tik prietaisų parodymais ir nors retkarčiais pasidomėkite ar pakanka skysčio automobilio variklio aušinimo sistemoje, - kalbėjo meistras. - Tik nesukinėkite radiatoriaus kamščio vos sustoję, kol variklis dar alsuoja „pragaro ugnimi“.
Meistras ragina vairuotojus pasižiūrėti, ar pakankamas tepalo lygis variklio karteryje. „Perkaitęs variklis jums greitai „užkals“, o tuomet remontas gali kainuoti tūkstančius litų, - „Valstiečių laikraščio“ skaitytojus įspėja automobilių specialistas. - Jei netikite, paklauskite tų, kurie jau vežė meistrams šlifuoti deformuotas variklių galvutes. Jei tik užsidegė raudona lemputė su joje pavaizduota tepaline - stokit nedvejodami ir kvieskit pagalbą“.
Skirs daugiau dėmesio
Vasara, pasak pašnekovo, pats tinkamiausias laikas imtis detalesnių automobilio remonto darbų. „Vasarą pats laikas susiremontuoti visą automobilio pakabą. Jei tik reikia, pasikeiskite nusidėvėjusius amortizatorius, kurie gali jums išgelbėti gyvybę, lekiant „sutarkuotais“ žvyrkeliais bei šarnyrus - antraip vėliau teks keisti visą pusašio šarnyrą („granatą“ - red. past.), - „Valstiečių laikraščiui“ sakė Š.Imbrasas.
Meistras šiltuoju metų laiku taip pat pataria specialiais gruntais, apsaugančiais nuo rūdijimo, padengti automobilio dugną. Tai, pasak pašnekovo, bus kur kas efektyviau, nei analogišką operaciją atlikti drėgną rudenį ar žiemą. „Apžiūrėkite, ar dugne nėra skylių, nesandarumų tarp durelių - važinėjant žvyrkeliais, menkas malonumas sėdėti pilname dulkių automobilio salone“, - sakė specialistas.
Pašnekovas skaitytojus ragina pasikeisti nudilusias stabdžių kaladėles, „supuvusias“ duslintuvo sekcijas ir kitas detales. Pasak jo, vasarą bene kiekvienas meistras gali skirti daugiau laiko bet kuriai automobilio remonto operacijai, nei kad žiemą.
Šalin žiemines padangas!
Vasarinės padangos skirtos važinėti esant pliusinei temperatūrai, o žieminės - minusinei. Skiriasi ne tik padangų konstrukcija, bet ir gumos sudėtis: žieminių automobilio padangų guma yra žymiai minkštesnė, antraip per žiemos šalčius ir taip jau kietoka guma suakmenėtų į akmenį, o tuomet važiavimas, ir ypač stabdymas, virstų nesibaigiančiu slydimu. Nepaisant to, gatvėse vis dar galima išgirsti žieminių padangų dyglių čežėjimą.
„Tai visiškai neprotingas požiūris į automobilio priežiūrą, savo piniginę ir saugumą, - vairuotojus, važinėjančius su žieminėmis padangomis moralizavo Š.Imbrasas. - Visų pirma, net ir naujausios žieminės padangos jau per vieną vasaros sezoną susivažinės, o tai reiškia, kad pinigai žieminėms padangoms bus išmesti į balą. Antra, svarbesnė priežastis, kodėl privalome padangas keisti į vasarines yra ta, kad minkštos žieminės padangos ant įkaitusio asfalto gali imti „plaukioti“, o tai jau viena sekundė iki nelaimės“.
Meistras vairuotojams taip pat pataria, keičiant ratus, nesistengti „mirtinai“ priveržti juos laikančių varžtų. „Jei karštą vasaros dieną kur nors greitkelyje jums teks vargti bandant atsukti nuo karščio išsiplėtusį ir dėl to „prikepusį“ varžtą, patikėkite, niekas jums tos kankynės tikrai nepavydės“, - juokdamasis kalbėjo automobilių specialistas.
Kaunietis be kita ko pataria nepatingėti nors porą kartų per vasarą padangose patikrinti slėgį. „Jis turi būti truputį mažesnis, nei žiemą, kadangi nuo karščio oras, kaip visi gerai žinome, plečiasi“, - fizikos dėsnį skaitytojams priminė pašnekovas.
Būtina pasirūpinti prietaisų skydeliu
Karštiems orams Lietuvos neapleidžiant jau trečią savaitę, šimtams tūkstančių šalies vairuotojų bene pati svarbiausia procedūra yra automobilį pastatyti pavėsyje. Jei vis tik vėsesnės vietelės automobiliui nepavyksta surasti, Š.Imbrasas pataria parkuoti automobilį taip, kad tiesioginiai saulės spinduliai statmenai nekristų ant prietaisų skydelio.
Ne vienam yra tekę matyti, kaip per karščius kai kurie automobilių savininkai prietaisų skydelius apdengia aliuminio folija padengtais apdangalais. Pasak pašnekovo, dauguma galvoja, kad tokie vairuotojai yra lepūs ir tokiu būdu tenori, kad saulės spinduliai pernelyg neprikaitintų automobilio salono.
„Tai visai ne koks perdėtai skrupulingų vairuotojų išsigalvojimas - rūpestingesni automobilių savininkai šitaip stengiasi apsaugoti savo transporto priemonių prietaisų skydelius nuo skilimo, - tvirtino Š.Imbrasas. - Juk nuo karštos saulės plečiasi ne tik oras padangose, bet ir plastmasė automobilio salone, kuriame neretai temperatūra pakyla daugiau kaip 50 laipsnių. Pusdieniui prieš karštą saulę palikę automobilį, joje galite rasti nuo karščio sutrūkusį prietaisų skydelį, o senesnių modelių automobiliuose – ir „nukarusias“ salono lubas.
Praviro lango palikti nevalia
Gaivindamiesi nuo karščio ežerų, upių pakrantėse ar pajūryje, ne retas vairuotojas ne iki galo užsuka bent vieną automobilio langą. Meistro teigimu, keturračiui žmogaus draugui tai „į sveikatą“. Vis tik vos pravertą langą automobilių specialistas pataria palikti tik ten, kur vairuotojai gali būti ramūs, kad pro šalį neis narkomanas ar automobilių vagis. „Užkišus delną už automobilio stiklo, jį nuleisti žemyn visai nesudėtinga“, - vairuotojus įspėja Š.Imbrasas.
Pašnekovas vairuotojams, iškylaujantiems gamtoje per naktį, pataria tamsiuoju paros metu nepalikti atvirų automobilio langų. „Iš pirmo žvilgsnio tai patraukli idėja, kadangi automobilis greičiau atvėsta, tačiau nepamirškime, kad paryčiais iškrenta rasa, o mašinos salonas lengvai prisigeria drėgmės. Dieną, vėl „užkepinus“ saulei, automobilio salonas įkaista ir taip susidaro didelė tikimybė, kad nuo vidinės stogo pusės atsiklijuos ir nukars salono lubos“, - sakė automobilių specialistas.
Po tokių karštų dienų neretai sulaukiame audrų. Paklaustas, kur statyti automobilį per audrą, meistras tikino, kad reiktų vengti pavienių medžių kaimynystės bei aukštumose esančių atvirų vietų. „Stipraus vėjo šuorai neretai išverčia pavienius medžius, o šie gali užvirsti ant automobilio ir jį sulamdyti nepataisomai. Orams subjurus, dauguma iškylautojų kaip tik ir skuba slėptis automobilyje net nepagalvodami, kad šalia esantis medis gali juos pražudyti, - iškylas gamtoje mėgstančius poilsiautojus perspėjo Š.Imbrasas. - Būdami per audrą prie vandens telkinių, neparkuokite automobilių atvirose, aukštai esančiose vietose - tai idealios sąlygos jūsų keturračiui draugui, kitaip tariant, metalo krūvai, pritraukti žaibą“.
Be meistro patarimų, „Valstiečių laikraštis“ skaitytojams taip pat pataria neužmiršti patikrinti automobilio stiklų plovimo bakelio - jame nuolat turi būti pakankamai skysčio, kuris itin praverčia nuplauti prie stiklų prilipusius vabzdžius ar nuo žvyrkelių pakilusias dulkes.
Net ir svilinant vasaros karščiams, reiktų pagalvoti ir apie tolimą žiemą - nuvairuokite automobilį pas gerą automechaniką detaliai jo apžiūrai. Kai gatves padengia sniegas, riedant techniškai tvarkingu automobiliu sutaupoma ir laiko, ir pilkųjų smegenų ląstelių. Pastarosios, skirtingai nuo visų automobilio detalių, deja, nepakeičiamos.
