Kai daugumoje pasaulio valstybių milijonai laikrodžių buvo persukami valanda atgal, pačių tiksliausių atominių laikrodžių prižiūrėtojai ramiausiai ilsėjosi.
Pasaulio suderintasis laikas nesikeičia kiekvieną rudenį ir pavasarį, kaip ir skaičiuojant laiką pagal daugelį kitų skalių, dažnai rodyklių persukti netenka, svarbu žinoti tik sekundės dalių paklaidą nuo tikslaus laiko.
Valstybinės laiko ir dažnio laboratorijos vedėjas Rimantas Miškinis sako, kad nors dažnai diskutuojama, verta ar ne du kartus per metus persukti laikrodžių rodykles ar, tiksliau, pakeisti vieną skaičių mobiliojo telefono nustatymuose, visgi daugiau šalių naudoja sezoninį laiką.
„Metrologijoje, kur tikrai laiką skaičiuoja, jie jokio laikrodžio nesuka. Visas pasaulis vienodai gyvena pasauliniu suderintuoju laiku. Lietuvos laiko etalono irgi niekas niekur nesukinėja. Tiesiog Vyriausybės sprendimu priimami tokie potvarkiai, kad visi toje valstybėje gyvenantys vartotojai persuka savo laikrodžius ir skaičiuoja laiką jau pagal tą persuktąjį. Lygiai taip pat, kaip yra laiko juostos – pirma, antra, trečia ir taip toliau.
Europos Sąjungoje visoms valstybės pagal direktyvą privaloma įvesti žiemos ir vasaros laiką. Jungtinėse Amerikos Valstijose kai kurios valstijos nepersuka laikrodžių ir nesinaudoja žiemos ir vasaros laiku. O kitos valstijos naudojasi. Bendras vaizdas – kad pusė valstybių įveda vasaros/žiemos laiką, o kita pusė gyvena vieningu laiku“, – pasakojo R. Miškinis.
Laboratorijos vedėjas teigia, kad tikslaus laiko saugotojams daug įdomesnis pasaulio suderintasis laikas, dar dažnai netaisyklingai vadinamas universaliuoju.
„Pavadinimas „universalusis“ atėjęs iš anglų kalbos. Tiksliai lietuviškai jis vadinamas pasauliniu suderintuoju laiku. Jis visame pasaulyje naudojamas vieningai ir yra suderintas su atomine laikrodžio sekunde. Atominis laikrodis atkuria tą sekundę, laiko mato vienetą, o laiko skalė suderinta su Žemės sukimosi aplink savo ašį ir Žemės judėjimu aplink Saulę.
Žemė juda nelabai tolygiai – tai lėčiau, tai greičiau. Yra speciali Žemės sukimosi stebėjimo tarnyba, kuri stebi, kaip Žemė juda, sukasi, keičiasi diena ir naktis, eina metai. Dėl to sukimosi netolygumo atsiranda nesutapimai. Jei mes laiką matuojame sekundėmis, išdėliojame tiksliomis atominėmis sekundėmis, tai pagal sekundes vieni metai gaunasi truputį ilgesni, kiti – trumpesni.
Retkarčiais, tam, kad atominio laiko sekundžių išdėliojimas sutaptų su astronominiu laiku pagal Žemės judėjimą, tenka įvesti tas keliamąsias sekundes. Kai tos keliamosios sekundės buvo įvestos, 1956 metais buvo nulis, suderinta, o iki dabar jau prisikaupė 34 keliamosios sekundės“, – aiškina jis.
Laiko reikalų žinovas pastebi, jog anksčiau ištisus šimtmečius tikslaus laiko etalonu buvęs nulinio dienovidžio arba Grinvičo laikas dabar domina nebent astronomus.
„Istoriškai taip susiklostė, kad Grinvičo laikas naudojamas kaip astronominis laikas. Tai astronominio laiko skalė, kuri turi savo pavadinimą – UT-1 (angl. Universal Time-1). Grinvičo laikas nustatomas astronominiais stebėjimais, kai stebi žvaigždes ir nustato laiką. Anksčiau, kol nebuvo atominių laikrodžių, jis buvo vienas svarbiausių. Visi jūrininkai, išplaukdami į jūrą, susiderindavo savo laikrodžius pagal astronominių observatorijų laikrodžius, kurie būdavo nustatomi tokiais pačiais metodais, kaip ir Grinvičo laikas“, – pasakojo R. Miškinis.
Nors Didžiosios Britanijos Nacionalinėje fizikos laboratorijoje esantis atominis laikrodis autoritetingų metrologų pripažintas pačiu tiksliausiu, anot pašnekovo, tikslus laikas Žemėje skaičiuojamas pasitelkus šimtų ne ką mažiau tikslių laikrodžių tinklą.
„Šiuo metu nėra pasaulyje svarbiausio ar tiksliausio laikrodžio. Tarptautinė atominio laiko skalė suformuojama naudojantis maždaug 600 atominių laikrodžių, kurie išdėlioti visame pasaulyje, veikia visiškai savarankiškai. Jie nėra kažkaip paveikiami, susieti kažkokiom jungtim ar ryšiais tarpusavyje. Jie veikia savarankiškai, bet jungiami į vieną sistemą. Tas apjungimas daromas pasitelkiant palydovines navigacines sistemas“, – kalbėjo specialistas.
Anot R. Miškinio, per 11 metų mūsų šalies atominių laikrodžių rodmenys tik kelis kartus buvo koreguojami. Paprastai užtenka stebėti ir žinoti paklaidą.
„Lietuvoje yra du atominiai laikrodžiai, kurių signalai šiuo metu nukrypę maždaug 300 milijardinių sekundės dalių nuo pasaulinio atominio laiko. Laboratorija jau veikia 11 metų. Per tą laiką koregavom kokius tris kartus. Paskutinė korekcija atlikta prieš 5 metus. Per tą laiką nukrypo tuos 300 nanosekundžių, milijardinių sekundės dalių. Koreguoti tenka labai retai, ir tai nėra būtinas dalykas. Svarbu žinoti, kiek mūsų laikrodis tą dieną yra nukrypęs“, – tvirtina R. Miškinis.
Valstybinės laiko ir dažnio laboratorijos vadovas visiems, kad svarbu laiką žinoti sekundės dalių tikslumu, siūlo pasikliauti šalies mokslininkais, o laiką tikslinti pasitelkiant informacines technologijas.
„Vienas populiariausių būdų šiuo metu yra internetas. Prisijungus prie interneto galima susinchronizuoti savo kompiuterio laikrodį pagal mūsų atominį laikrodį. Mūsų atominiai laikrodžiai prijungti prie taip vadinamų NTP serverių, jie transliuoja į internetą mūsų laboratorijos laiką.
Kai pradėjome veiklą, pradžioje laiko signalai dar buvo transliuojami per Lietuvos radiją, tai buvo valandiniai sekundiniai impulsai. Šiuo metu tai negerai, nes naudojama skaitmeninė technologija, įvairūs siųstuvai įvairiuose regionuose, vyksta įvairūs keitimai, tad tie sekundiniai impulsai ištransliuojami nesinchroniškai, pabėga netgi tos sekundės.
Tačiau kartais dar pasižiūrime, kada radijo stotys duoda tuos pyptelėjimus. Pagal mūsų skaičiavimus, eina tūkstantųjų sekundės dalių nuokrypiai“, – sako specialistas.
Visiems, kam užtenka laiko tikslumo sekundėmis, R. Miškinis pataria sekti radijo stočių transliuojamą kasvalandinį tikslaus laiko signalą.
Darius ŠVENČIONIS
