Smegenų aneurizma yra išplonėjusi vieta smegenų sienelėje. Veikiant arteriniam kraujo spaudimui ši vieta išsiplečia ir susiformuoja „balionas“, kuriame cirkuliuoja kraujas. Nors smegenų aneurizmos rizika maža, tačiau jai plyšus padariniai gali būti katastrofiški.
Net 2 iš 5 smegenų aneurizmos plyšimo atvejų baigiasi mirtimi, o likusieji padarinius jaučia visą gyvenimą. Jeigu žmogus ir išgyvena aneurizmos plyšimą, niekada nebūna aišku, ar jis liks veiksnus, galės grįžti į darbą ir įprastą gyvenimo ritmą.
Natalijos istorija turi laimingą pabaigą – jai sėkmingai atlikta sudėtinga operacija, gyvenimas vėl grįžta į savo vėžes, tačiau moteris ragina visus nenumoti ranka net į paprasčiausią galvos skausmą, nes jis ne visada yra toks nekaltas, kaip manome.
Kankino trys simptomai
Moteris pasakoja, kad pirmuosius simptomus pradėjo jausti praėjusių metų pavasarį. Kaip pati sako, nė minties neturėjo, kad susidurs su aneurizma, mat galvoje sukosi mintys apie prasidėjusią menopauzę.
„Man pulsuodavo galvoje, skaudėjo galvą, gėriau vaistus nuo skausmo – vieną tabletę, antrą, trečią ir tik tada truputį aprimdavo skausmas, paskui vėl skaudėdavo galvą. Kraujo spaudimas šokinėjo, buvo tai aukštas, tai žemas – galvojau, gal man prasideda menopauzė, tokių minčių buvo. Dar ir pykino, visai kaip nėštumo laikotarpiu – pykinimas buvo nenormalus, o kodėl pykino, nežinojau“, – pasakojo N. Bernatovič.
Praėjusių metų balandį apsilankius pas šeimos gydytoją ir išvardijus jaučiamus simptomus, pirmiausia įtarti širdies sutrikimai, išrašytas siuntimas pas kardiologą. Liepą apsilankius pas specialistą, šis, atlikęs reikiamus tyrimus, dar pajuokavo, kad su tokia širdies sveikata galima keliauti nors į kosmosą ir pasakė, kad reikalingas apsilankymas pas neurologę.
Dar vienas siuntimas, rugpjūtį – vizitas pas neurologę. Natalija nieko nelaukusi išdėstė ir apie galvos skausmą, ir apie šokinėjantį spaudimą ir išgirdo pasiūlymą išrašyti vaistų kraujospūdžiui reguliuoti.
„Paprašiau, kad man ne tik skirtų vaistus, bet ir išrašytų siuntimą pasidaryti MRT tyrimą. Manęs dar klausė, kam jis man, nes esu labai jauna, tuo metu buvau 45-erių, bet man labai skaudėjo galvą ir tai tęsėsi jau nuo pavasario – aš nebegalėjau kentėti“, – prisimena Natalija.
Tiesa išaiškėjo po antro tyrimo
Rugsėjo mėnesį atlikus magnetinio rezonanso tomografiją, nerimą ėmė kelti tai, kad e-sveikatoje vis nepasirodė atsakymai. Prabėgus dviem savaitėms ir susisiekus su gydymo įstaiga paaiškėjo, kad tyrimą reikia pakartoti.
„Man sakė, kad gydytojai kažkas neaišku, reikia dar kartą pakartoti po savaitės, jau su kontrastu. Atvažiavus įstatė kateterį į ranką, suleido vaistus ir antrą kartą darė MRT. Po dviejų dienų iškart buvo e-sveikatos aprašymas, kad rado aneurizmą. Kas ta aneurizma? Iš kur ta aneurizma? Nieko nežinojau“, – pridūrė N. Bernatovič.
Dar vienas vizitas pas neurologę, siuntimas pas neurochirurgą trečio lygio gydymo įstaigoje, vizitas, dar daugiau siuntimų – šįkart pas okulistą ir otorinolaringologą. Antrajai nuomonei Natalija apsilankė ir pas dar vieną neurochirurgę, kuri pasakė, kad yra du pasirinkimai: atlikti operaciją arba ne, bet tada gali laukti liūdnos pasekmės, be to, niekas negali numatyti, kada aneurizma galėtų sprogti.
Gruodžio 15-ąją sulaukusi skambučio Natalija sužinojo, kad vasario 29 dieną jai bus atliekama planinė operacija. Sako, laukė jos su nerimu, susidėliojo visus planus, kad vyras pasiims atostogas ir prižiūrės dukras, tačiau likus vos porai dienų iki operacijos paaiškėjo, kad ši nukeliama.
Sudėtinga operacija truko 6 valandas
Operacija buvo nukelta į balandžio 25 dieną, tačiau ir tądien neįvyko, nes buvo daug ekstra atvejų. Operacija galiausiai atlikta gegužės 2 dieną, prieš tai atlikti kraujo tyrimai ir širdies elektrokardiograma.
„Kai tik paguldė ant operacinio stalo, pajungė keturis kateterius – į vieną ranką du ir į kitą – viskas, suleido vaistus ir buvo sekundžių reikalas, nieko nebepamenu. Operacija labai sudėtinga, nes reikėjo nuimti odą, dalį kaukolės ir įstatė septynių milimetrų klipsą, kad kraujagyslė daugiau nesipūstų“, – operaciją prisiminė pašnekovė.
Smegenų aneurizmos klipsavimo procedūra užtruko šešias valandas, o Natalija pabudo jau reanimacijoje – puikiai prisimena, kad laikrodis rodė 14.45 val. Kad operacija praėjo sėkmingai, moteris suprato iškart, nes daug ką galėjo daryti pati – gerti iš puodelio, nors, kaip prisimena, daug miegojo.
Ji dar ilgai prisimins ir pokalbį su reanimatologu. Šis atėjęs paklausė, kokia jos pavardė, išgirdęs atsakymą, paklausė: „O kokią pavardę norite turėti?“ Natalija juokiasi, kad ėmė jam vardyti, jog jei keis pavardę, reikės keisti dokumentus. Teko atsakyti ir į dar daugiau klausimų, pakilnoti rankas, kojas ir nuspręsta jau kitą dieną perkelti į palatą.
Jau kitą dieną po operacijos Natalija ėjo pasivaikščioti prasukti ratą koridoriuje, nors buvo vaikštynė, jos neprireikė – viską kuo puikiausiai darė pati. Ligoninėje ji praleido savaitę, jos metu buvo pradėjęs tinti veidas, atsirado mėlynės – kaip teigė gydytoja, tai įprasta po tokios operacijos.
Ragina nenumoti ranka ir tikrintis
Prabėgo daugiau nei mėnuo ir paklausta, kaip jaučiasi, moteris šypteli – labai džiaugiasi, kad, nors ir reikėjo ilgai laukti operacijos, ji praėjo sėkmingai ir šiandien gyvenimas grįžta į savas vėžes.
„Nebejaučiu nieko, tik nejaučiu tos galvos vietos. Plaukai jau atauginėja, viskas gerai, bet atrodo, kad čia ne mano oda ant pakaušio, nejaučiu kokių penkių centimetrų, bet čia, sakė, taip bus tik po operacijos, praeis pora mėnesių ir viskas bus gerai. Daugiau viskas tvarkoje – galiu galvą plauti, džiovinti su fenu“, – pasidžiaugė moteris.
Pasiteiravus, ar gydytojai pasakė priežastį, dėl ko susidarė aneurizma, Natalija gūžčioja pečiais – gydytojui sakė, kad jos močiutė mirė nuo insulto, mama turėjo problemų su kraujospūdžiu, klausė, ar gali būti kaltas paveldimumas, tačiau tai nėra būtinas veiksnys ir pasakyti tikslią priežastį – kone neįmanoma.
„Kaip man sakė, dabar kas trečias žmogus Lietuvoje turi aneurizmą, bet ne visi žino, kad ją turi. Kitiems, sako, net neskauda galvos, pavyzdžiui, daro MRT patikrinti širdį ir pamato kažką.
Su manimi palatoje gulėjo kita moteris, klausiau jos, kaip ji sužinojo apie aneurizmą, pasirodo, jai darė akių MRT ir netyčia aptiko aneurizmą. Ji sakė net nežinojo apie tai, galvos neskaudėjo, nepykino.
Jūs neįsivaizduojate, kiek žmonių dabar su aneurizmomis, vienus išrašo – kitus guldo. Kol aš gulėjau savaitę laiko, tris moteris pakeitė pas mane palatoje ir visos su aneurizmomis. Daugelis apie tai net negirdėję ir niekas negali paaiškinti, kodėl jos susidaro – tiesiog taip gali atsitikti“, – dalijosi N. Bernatovič.
Todėl ji ragina nenumoti ranka į net, atrodytų, paprasčiausią galvos skausmą, kuris kankina pastoviai ar kitus nemalonius požymius ir išsitirti, kad nebūtų per vėlu, nes laiku aptikus aneurizmą ir atlikus klipsavimą galima užkirsti kelią mirčiai.
Natalija šypteli, kad nors tenka tvarkytis su sveikatos problemomis, daugiausiai dėmesio skiria vyresniosios dukros Milanos gerovei. Milana gyvena su „puokšte“ įvairių diagnozių – spazminis dipleginis cerebrinis paralyžius, generalizuota epilepsija, esant sunkiai gydomai formai, įgimta katarakta, 4b stadijos retenopatija, abipusis neurosensorinis prikurtimas.
Todėl ji turi prašymą – prisidėti prie taip reikiamo gydymo ir reabilitacijų Milanai. Tai galima padaryti žemiau nurodytais rekvizitais:
Gavėjas: Milanos Bernatovič Labdaros ir paramos fondas; Įmonės kodas: 305164394; Sąskaitos Nr: LT69 7300 0101 5893 2344 Bankas: Swedbank AB; SWIFT/BIC kodas: HABALT22; Banko kodas: 7300; Mokėjimo paskirtis: Parama Milanai. PAYPAL: [email protected]
