Tai – tik viena iš padėkų, kurią gavo Krizių įveikimo centro savanoriai. Jie čia ateina po darbų, aukodami savo laisvalaikį. Ir ne veltui.
Žeminimas ir mušimas
Laima, savanoriaujanti centre jau ketvirtus metus, pasidalino dar vienu atsiliepimu, iš kurio matyti, kokiose tragiškose situacijose žmonės kartais atsiduria ir kaip svarbu jiems laiku gauti pagalbą.
„Į krizių įveikimo centrą paskambinau per „skypą“ – atvykti į Vilnių man sudėtinga. Gyvenu kitame mieste. Be to, taip jaučiausi saugiau. Dar niekada niekam nebuvau pasakojusi, kad jau daugiau kaip dvejus metus esu mušama, žeminama ir gniuždoma savo pačios vyro. Pirmos konsultacijos metu pirmą kartą pajutau, kad mane girdi, palaiko, vertina ir gerbia kaip žmogų.
Psichologė man labai padėjo rasti vilties, pamažu atsirado pasitikėjimas savimi ir kitais, išdrįsau apie patiriamą smurtą prabilti ir savo artimiems žmonėms. Dabar su dukrele esame saugios“, – perskaitė ji bėdoje buvusios moters laiškas.
Antanas Giržas, savanoriaujantis Krizių centre jau metus, pasidalino dvidešimtmečio Lino laišku:
„Kai paskambinau pirmą kartą, nemaniau, kad man kas nors galėtų padėti. Buvau apsisprendęs nusižudyti, žinojau ir laiką, ir kada tai padarysiu. Buvo sunku. Ilgai tylėjau, nesiryžau apie savo ketinimus pasakyti psichologui. Atrodė, kad niekas negali suprasti manęs ir mano problemų. Kai galiausiai pasisakiau, ką planuoju, turbūt pats išsigandau savo ketinimų. Kalbėdamas tarsi patikėjau, kad yra vilties, kad galbūt ne visada jausiuosi taip, kaip dabar. Po to išdrįsau atvykti susitikti ne per „Skype“. Su specialistu susitinkam iki šiol, man dar labai dažnai būna liūdna, bet dabar daug geriau suprantu, kas su manimi vyksta, ir aš noriu gyventi“, – kalbėjo jis.
Perdega ir savanoriai
Antanas Grižas, diplomuotas psichologas, aštuonerius metus savanoriavo Jaunimo linijoje, dabar jau metus savanoriauja Krizių įveikimo centre. „Man atrodo, kad tai labai svarbi veikla, kurios itin trūksta Lietuvoje“, – sako jis.
Antanas sutinka, kad dirbant tokį darbą, dalis negatyvių emocijų lieka, todėl patiems savanoriams karts nuo karto reikia pagalbos.
„Jeigu nieko su tuo nedarytume, būtų rizika perdegti. Visgi visi psichikos sveikatos profesionalai žino, kad reikia rūpintis savo emocine higiena, dėl to yra specialios supervizijos, intervizijos, kuriose specialistai susirenka aptarti iškilusius sunkumus ir jiems kylančius sunkius jausmus, nes natūralu, kad jie kyla, nes mes esame žmonės“, – sako Antanas.
Ką daryti?
Pasak savanorio, profesionalaus psichologo, sunkiausi momentai būna tuomet, kai žmogus tuo metu neturi problemos sprendimo: pavyzdžiui, neranda darbo. „Specialistas – savanoris – būna kartu, jie kartu atlaiko tą bejėgiškumą. Tokios situacijos būna sudėtingiausios, bet jos – labiausiai reikalingos“, – sako jis.
Psichologo teigimu, tam, kad žmogus neatsidurtų tokioje situacijoje, kad norėtų prieš save pakelti ranką, reikia leisti sau jausti sunkius jausmus, patirti tuos sunkumus ir krizes ir neapsimetinėti, kad krizės nėra.
„Raginame ir kreiptis pagalbos tiek į artimuosius, tiek į specialistus. Tada, visų pirma, patariame leisti sau tokiu būti: jeigu jau palūžti, leisk sau tai. Tai yra normalu, mes kartais patenkame į tokias situacijas gyvenime. Ir, taip, reikia kalbėtis: svarbu nelikti vienam, nes vienatvė ir izoliacija tik didina žmogaus kančią. Tad labai linkiu rasti žmonių, kuriais pasitikime savo aplinkoje, o, jei to nepakanka, nebijoti kreiptis ir į specialistus“, – kalbėjo Antanas.
Eiti pas žmones
Jis pažymėjo, kad Lietuvoje dar yra tabu eiti pas psichologus, tačiau Krizių centre, pažymi pašnekovas, tai galima padaryti anonimiškai.
„Labai svarbi aiški valstybinė strategija su labai aiškiais rodikliais, kaip mes seksime, ar mažėja tų savižudybių. Todėl labai svarbu suteikti profesionalią psichologinę pagalbą galvojantiems apie savižudybę, bandžiusiems nusižudyti ir nusižudžiusiųjų artimiesiems – tai trys pagrindinės grupės, su kuriomis reikia dirbti. Labai svarbu, kad būtų nuoseklumas – kad nebūtų taip, kad žmogus pateko į ligoninę po bandymo nusižudyti, ir jį tiesiog išrašo, ir neaišku, kas su juo vyksta. Labai svarbu, kad jį iš rankų į rankas perduotų, kad kaime apie tai žinotų seniūnas, o psichologas ateitų pas žmogų ir t.t.
Svarbu keisti priėmimą prie psichosveikatos sistemos: svarbu eiti pas žmones, į bendruomenes, kad psichologai patys lankytų. Suicidiški žmonės abejoja, ar jiems gyventi ir dar labiau abejoja, ar jiems kreiptis pagalbos. Todėl labai svarbus proaktyvumas iš pačių institucijų“, – nurodė Antanas.
Nepasitikėjimas ir alkoholizmas
Psichologė Jūratė Baltrūnaitė, ketvirtus metus savanoriaujanti Krizių centre, pasidalino, kad ji atėjo savanoriauti, nes norėjo padėti žmonėms ir centras buvo ta vieta, kur ji, dar bestudijuodama, galėjo padėti žmonėms.
„Dar mokausi pamiršti tas žmonių istorijas ir nesinešti darbo namo. Čia labai reikalingas darbas su savimi vidiniam balansui atstatyti – tam reikia papildomų jėgų, nes per dieną būna ir šeši, ir septyni, ir aštuoni klientai, tai vidinių resursų tikrai reikia. Todėl pradėjau užsiimti dvasinėmis praktikomis, meditacija ir dabar pajutau dar ir jogos skonį“, – kalbėjo moteris.
Pagrindinės priežastys, privedančios žmones prie savižudybių, anot psichologės, yra nepasitikėjimas ir alkoholizmas.
„Ar iš baimių, ar kad nesupras, išjuoks, ar kad palaikys nevisai sveiku, dėl to žmonės negali išsikalbėti, laiko viską savyje – tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko tie sunkumai darosi vis didesni. Mes, psichologai, jau lopome skyles. Lietuvoje yra didelė alkoholizmo problema, privedanti prie kitų problemų, tarp jų – ir savižudybių skaičiaus. Todėl reikia daugiau dėmesio skirti prevencijai, kryptis turėtų būti tokia“. – sakė ji.
Brolio savižudybė
Pati skaudžiausia patirtis, dirbant emocinėje pagalboje, yra pačios Jūratės brolio savižudybė.
„Tai nebuvo priežastis pasirinkti psichologiją, aš jau tai studijavau, bet tai buvo pati skaudžiausia mano patirtis. Gerai, kad yra grupės, skirtos savižudžių artimiesiems. Man padėjo aktyvi veikla ir neišvengiamas vidinis darbas, ir artimieji“, – sakė ji.
300 nemokamų konsultacijų
Šią savaitę vyko Krizių įveikimo centro atidarymo renginys. Centrui įsikurti naujose patalpose padėjo Vilniaus miesto savivaldybė, ir socialiai atsakingas verslas. Jau aštuonerius metus veikiantis centras naujose patalpose galės konsultuoti dvigubai daugiau žmonių.
Krizių įveikimo centre budintys savanoriai psichologai šešias dienas per savaitę teikia skubią profesionalią ir anonimišką pagalbą žmonėms, susidūrusiems su gyvenimo krize. Kreiptis gali kiekvienas, žmonės konsultuojami gyvai arba per „Skype“. Šiuo metu centre savanoriauja 23 specialistai, per metus suteikiantys apie 300 nemokamų konsultacijų. Už tęstines konsultacijas imamas simbolinis 6 eurų mokestis, kuris yra penkis kartus mažesnis nei šių paslaugų rinkoje.
Šio centro draugai ir bičiuliai – bendruomenė neabejingų žmonių, kurie gerai supranta emocinės pagalbos prieinamumo svarbą ir jos reikšmę. Tai profesionalūs psichologai, visuomenės veikėjai, verslo atstovai ir tie, kurie dėl savo patirtų išgyvenimų dabar stengiasi padėti kitiems.
Krizių įveikimo centras prisijungė prie šalies vadovės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ir toliau aktyviai prisidės mažindamas įtampą visuomenėje. Sistemingas pirminės emocinės pagalbos teikimas gali padėti sumažinti smurtą, patyčias, ir savižudybes.
Lietuvoje yra 60 nevyriausybinių specializuotų kompleksinę pagalbą teikiančių įstaigų – moterų, vyrų, šeimos krizių centrų.
Ieškantys skubios psichologo pagalbos gali kreiptis į Krizių įveikimo centro specialistą budėjimo laiku darbo dienomis nuo 16 iki 20 val., šeštadieniais nuo 12 iki 16 val. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą, Antakalnio g. 97, Vilniuje.
